Lietuvių kalba - valstybinė kalba: realybė ar fikcija?

LTLietuvių kalba yra Lietuvos tautinio ir kultūrinio savitumo pagrindas. Konstitucija jai suteiktas valstybinės kalbos statusas, ji yra valstybės valdymo - valstybės ir individo, valstybės ir visuomenės santykių kalba. Lietuvos Respublikos Seimas 2003 metų birželį patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2003-2008 m. gaires, kuriose iškelti svarbiausi vienas nuo kito neatsiejami kalbos politikos tikslai: 1) užtikrinti valstybinės kalbos funkcionalumą visose viešojo gyvenimo srityse; 2) patenkinti naujus, Europos integracijos lemiamus žinių visuomenės poreikius; 3) skatinti kūrybingą kalbos paveldo panaudojimą kalbos vartosenos reikmėms. Pagrindinis valstybinės kalbos politikos tikslas - išsaugoti kalbos paveldą ir skatinti jos plėtrą, kad būtų užtikrintas lietuvių kalbos funkcionalumas visose viešojo gyvenimo srityse. Kalbos politikos įgyvendinimo pagrindas yra kalbos planavimas, apimantis šias sritis: kalbos statusą (kalbos vartojimo teisinės bazės kūrimą ir tobulinimą), kalbos sistemą ir vartoseną, kalbų mokymą. Kalbos politika yra dalis bendrosios valstybės politikos, todėl kalbos statusas yra politikų rankose. Būtent jie spręs, ar lietuvių kalba bus darbo santykių rinkos, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo kalba. [p. 62].