LT2020-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Tautodailės metais. Ta proga pravartu atsigręžti į tolimą ir ne tokią tolimą praeitį ir pažvelgti į šiuolaikinės tautodailės ištakas, prisiminti dabartinių tautodailininkų pirmtakus – savamokslius kūrėjus. Vieni jų buvo ypač talentu apdovanoti, kiti mažiau, meistriškumo pasiekę nenuilstamu darbu. Vienas iš neabejotinai išskirtiniu talentu pasižymėjusių yra daugeliui girdėtas ar net ir gerai žinomas dievdirbys ir kryždirbys Vincas Svirskis. Šiame straipsnyje norėčiau atkreipti dėmesį į Vinco Svirskio kūrinius, iki šiol dar tebestovinčius natūralioje aplinkoje. 2019 metais aplankiau keletą tokių Svirskio kūrinių ir man kilo klausimas: ar tokio iškilaus, taip išsiskiriančio iš kitų dievdirbių ir kryždirbių meistro kūriniams vis dar vieta lauke, kur juos negailestingai ardo oro permainos, lietūs, darganos, kenkėjai? Šiame tekste noriu pasidalyti savo mintimis ir paieškoti atsakymų. [p. 30].