Lietuvos medžio drožybos ansamblių fenomenas

LTMedžio drožybos objektų ansambliai, kompleksai gyvenamosiose, memorialinėse erdvėse arba kitose socialiniu ir kultūriniu atžvilgiu reikšmingose vietovėse bei rekreacinėse erdvėse – kūrybingai plėtojamas Lietuvos etninės kultūros, dailės ir vizualiosios kultūros reiškinys. Jis apima tautodailės, liaudies meno, architektūros, urbanistikos, kultūrinio kraštovaizdžio sritis. Kurdami ansamblius medžio drožėjai bendradarbiauja ir su dailidėmis bei meninės kalvystės kūrėjais. Ansambliai itin gerai išreiškia vietos savitumą, iškyla kaip įspūdingi, patrauklūs vietovės ir šalies tapatybės ženklai. Jie gali labai padėti plėtoti turizmą, be to, stiprina vietos bendruomenių savivertę ir ryšį su sava kultūros tradicija. Tačiau akivaizdžiai trūksta medžio drožybos ansamblių ar kompleksų sistemiško registravimo, tinkamo reprezentavimo savivaldos interneto svetainėse, jų populiarinimo ir mokslinių tyrimų. Atskiro, fragmentiško susidomėjimo šis reiškinys sulaukė tik šalies gamtos parkų bei teminių parkų tyrimų kontekste. Visuomenė ir specialistai akivaizdžiai per menkai žino apie šio reiškinio įvairovę, paplitimą ir milžinišką mastą. Ypač mažai skleidžiama informacijos apie medžio drožybos objektų autorius ir jų sukurtus kūrinius bei kūrinių pavadinimus, visiškai nepakankamai jie reprezentuojami savivaldybių bei valstybės informacinėse (ypač turizmo) sistemose. Akivaizdžiai trūksta detalios tikslesnės informacijos apie ansamblių paplitimo geografiją savivaldybėse, apie jų pavadinimus ir autorystę. [p. 4].