Contents:
Pratarmė, kurioje skaitytojui turėtų paaiškėti, kodėl autorė siūlo nesipriešinti aktoriaus Vlado Bagdono vyriškam žavesiui ir jo išmiklintai fantazijai — 1 skirsnis, kuriame Bagdonas pajunta, kad likimas jį įsuko į žiaurų valsą, užuot saugiai apgyvendinęs namelyje prie ežero — 2 skirsnis, kuriame Bagdonas grįžta į skurdžią, bet aprašymo vertą vaikystę, kai dar nekalbėjo lietuviškai, bet jau rizikavo dėl pirmos meilės — 3 skirsnis, kuriame Bagdonas didžiuojasi savo piemeniškom vasarom, perka paršą su tėvu ir pardavinėja braškes su mama — 4 skirsnis, kuriame Bagdonas sutinka Naujuosius metus ir neria į ledinį vandenį, visai nenujausdamas, kad tai pranašiška — 5 skirsnis, kuriame Bagdonas stengiasi prilygti artistui Vysockiui ir bėgimo čempionui Pipynei — 6 skirsnis, kuriame Bagdonas yra laikomas žmogumi be perspektyvos ir, patyręs kelis gėdingus nuotykius, atsiduria prie bedugnės — 7 skirsnis, kuriame Bagdonas teatre palieka pirmojo vaidmens grandines ir vos neišvyksta ieškoti teisybės prie Sueco kanalo — 8 skirsnis, kuriame Bagdonas šventai tiki, kad scenoje vaidina save, ir nustoja rašyti vidinius monologus, o pats tapęs žiūrovu džiaugiasi, kad nesinešioja durklo — 9 skirsnis, kuriame Bagdonas kaip ryški ir perspektyvi kūrybinė individualybė su visu jaunimo teatro žiedu vežė meno ugnį į provinciją, o toje ugnyje aiškiausiai švietė alkoholio aura, bet gal ne vien ji — 10 skirsnis, kuriame Bagdonas, pripratęs prie švelnių murmelių, išgirsta griežtą Tamulevičiūtės balsą — 11 skirsnis, kuriame Bagdonas ne iš karto supranta, kad prieš Nekrošių nereikia užtrenkti durų — 12 skirsnis, kuriame Bagdonas, paklusdamas neįtikėtinam pareigos jausmui, nepaiso varvančios nosies ir sugrįžta į rugius prie bedugnės —13 skirsnis, kuriame Bagdonas elgiasi ne kaip pasaulinio lygio tragikas ir atvirai paaiškina tokio elgesio priežastis, todėl skaitytojui, nesusidūrusiam su pasaulinio lygio tragikais, gali būti baisu — 14 skirsnis, kuriame Bagdonas ieško kaltės jausmo ir Faustą supranta kaip vyrą, bet nesupranta kaip filosofo — 15 skirsnis, kuriame Daukantas - Bagdonas nusiskuta Pirosmanio barzdą ir suranda tinkamiausią artistui poilsio būdą — 16 skirsnis, kuriame Bagdonas dainuoja kaip niekas kitas, o jo gitarą palengva nusėda dulkės — 17 skirsnis, kuriame Bagdonas patiria, kad gyvenimą tvarko stichijos, vadinas, jos ir kaltos, kad jis neskrajoja kaip laisvas menininkas, o blaškosi ir liūdi it studentas — 18 skirsnis, kuriame Bagdonas bene pirmasis Lietuvos teatre parodo vyrišką striptizą, gundo Dapkūnaitę savo literatūriniais gabumais ir griūva kaip Pizos bokštas — 19 skirsnis, kuriame Bagdonas keliauja po tikrą užsienį ir šiurpina kultūringus tautiečius, bet išlieka taurus — 20 skirsnis, kuriame Bagdonas plūkiasi su skirtingais režisieriais ir nerimastingai žvelgia pro uždangos plyšį: gal pamatys bent trisdešimt žmonių, pasirinkusių teatrą, o ne mitingą — 21 skirsnis, kuriame Bagdonas įsitaiso profesoriaus kėdėje, bet nujaučia, kad ši labiau skirta vienuoliui ar kamikadzei, ir gal dėl to jo studentų trupė liūdi — 22 skirsnis, kuriame Bagdonas filmuojasi, kai jo studentai vaidina diplominius spektaklius, o juos vertina griežta komisija — 23 skirsnis, kuriame Bagdonas vėl užsimoja kirsti Nekrošiaus šaką, ant kurios sėdi, nes jaučiasi reikalingas ir laukiamas ant kitų šakų — 24 skirsnis, kuriame Bagdonas nuo Otelo vienatvės bėga iki pat Venecijos, o autorė nebegali į šitą tragediją žiūrėti iš šalies, todėl pasigirsta skundai ir pagalbos šauksmai — 25 skirsnis, kuriame Bagdonas patenka į riksmo diktatūrą ir stengiasi elgtis atsargiai —26 skirsnis, kuriame Bagdonas skausmingai grįžta prie Otelo ir pagaliau iškeliauja iš Maskvos į Petuškus, o paskui ir dar toliau — 27 skirsnis, kuriame Bagdonas pradeda nebesuprasti, iš kur ir į kur jis keliauja, o grįžęs namo gauna stulbinamą gimtadienio dovaną — 28 skirsnis, kuriame Bagdonas nustoja bijoti kino kameros, ir ši pagaliau įsižiūri į jo veidą — 29 skirsnis, finalinis, kuriame aktorius Vladas Bagdonas po spektaklio šypsosi it laimingiausias žmogus — Vlado Bagdono biografija.