Liaudies etimologijos, kontaminacijos ir analogijos vaidmuo lietuvių kalbos žodžių istorijoje : disertacija

LTDarbe nustatyti liaudies etimologijos, kontaminacijos, leksinės analogijos bei kitų kalbinių reiškinių tarpusavio ryšiai, išanalizuotos, įvertintos minėtų reiškinių klasifikacijos. Taikant klasifikacijas lietuvių kalbos reiškiniams labiausiai atsižvelgta į W. Cienkowskio skirstymą. Remiantis iš etimologinės literatūros surinkta medžiaga nustatyta, jog pagrindinis liaudies etimologijos lietuvių kalboje tipas yra pirmasis, kai pagal panašaus skambesio (toliau – stiprųjį) žodį perdirbamas pradinio žodžio pavidalas. Dažniausiai pradinis ir stiprusis žodis yra dar artimi ir semantiškai. Be lingvistinėje literatūroje jau minėtų perdirbinių, liaudies etimologijos paveiktais dar laikytini kaltapzninkas, meilisà, dial. plėštaruñkis. Perdirbinių su pakitusia leksine reikšme beveik nepasitaiko. Gana reti yra atvejai, kai perdirbinys įgyja tapatų stipriajam žodžiui pavidalą. Antrasis liaudies etimologijos tipas, kai pakinta tik žodžio leksinė ar asociacinė reikšmė, yra daug retesnis nei pirmasis. Kontaminacijos, kitaip nei liaudies etimologijos, metu perdirbinyje išryškėja tik šaknies ar kamieno fragmentas, kuris nekelia asociacijos su žodžiu; kontaminacijos produktai menkiau skaidūs, aiškūs, nei buvo pradiniai žodžiai. Pagal formalųjį mišimo pobūdį išskirti trys lietuvių kalboje vyraujantys kontaminacinių žodžių tipai, iš kurių dažniausias pirmasis. Leksinės analogijos atvejai, kurių užfiksuota nedaug, artimesni kontaminacijai. Liaudies etimologija, kontaminacija, leksinė analogija laikytina bendro analogijos proceso specifiniais tipais. [Iš leidinio]

ENThe inter-relations of folk etymology, contamination, lexical analogy and other linguistic phenomena are determined in the paper; the classifications of the aforementioned phenomena are analysed and evaluated. Applying classifications to the phenomena of the Lithuanian language, Cienkowski’s division was mostly referred to. According to material gathered from etymological sources, it was determined that the main type of folk etymology in the Lithuanian language is the first one, where the form of the initial word is altered according to a similar sound of the word (hereinafter – the strong word). In most cases the initial and the strong word are related semantically. Apart from noted alterations in linguistic sources, kaltapzninkas, meilisà, Plėštaruñkis are regarded as affected by folk etymology. Altered words with changed lexical meanings hardly occur. Quite rare are the cases where the altered word acquires a form identical to the strong word. The second type of folk etymology when only the lexical or associative meaning of the word changes is far rarer than the first one. Contrary to folk etymology, during the contamination only a fragment of the stem [30] is vivid [21]in the altered word, which does not raise associations with the word; the products of contamination are less prone to segmentation and less clear than the initial words. According to the formal nature of mixing, three prevailing types of contaminative words are distinguished in the Lithuanian language, the first of which is the most frequent. Infrequent cases of lexical analogy are closer to contamination.