LTBibliografija apima knygas, straipsnius, laikraščių korespondencijas ir žinutes. Recenzijos nurodomos prie recenzuojamų knygų ar straipsnių. Įtranktos knygos, straipsniai apie buvusių Rytprūsių (dab. Karaliaučiaus - Kaliningrado sritis), Lenkijos šiaurinės dalies, vakarinio Baltarusijos pakraščio bei pietinės Latvijos paminklų tyrimus ir radinius, ties ten gyveno tos pačios baltų gentys (skalviai, nadruviai, jotvingiai, lietuviai, sėliai, žiemgaliai, kuršiai) kaip ir Lietuvoje. Nurodomi straipsniai ir straipsneliai skirti paminklų apsaugai, kadangi archeologiniai paminklai sudaro žymią mūsų kultūros paveldo dalį. Laikraščių žinutės apie archeologinių paminklų ardymą, savavališkus jų kasinėjimus, atsitiktinius radinius, monetų lobius papildo negausius ir nepilnus archyvų duomenis. Kitą vertus spauda formavo musų visuomenės požiūrį į archeologinius paminklus ir radinius. Ji parodo ir archeologinių paminklų apsaugos varganą padėtį. Stengtasi bibliografuoti ir darbus apie senąją architekturą, pilis, nes pastatų liekanas dažnai tenka rasti archeologams. Nurodomi paleoantropologų darbai, nes jie tiria archeologų surinktų medžiagą, o kartu papildo archeologų žinias, praplecia jų akiratį. Panašiai traktuoti ir geologų, paleogeografų darbai. Bibliografuoti kalbininkų darbai, skirti baltų etninei istorijai, baltų santykiams su ugrofinais, slavais ir kitomis gentimis, kadangi šių darbų autoriai kartais remiasi archeologinių tyrimų duometiimis, o archeologams savo ruožtu tenka naudotis kalbininkų išvadomis. Įtraukti taip pat baltų mitologijai, senajai religijai skirti darbai. Tiesa, dažniausiai jie remiasi rašytiniais šaltiniais, kalbiniais duomenimis, tautosaka, bet padeda pažinti mūsų protėvių dvasinį gyvenimą. Be to, šie darbai XIX a. ir XX a. pradžioje ypač skatino domėtis tolima praeitimi, jos liudininkais - archeologiniais paminklais.Į šią bibliografiją įrašytos knygos, straipsniai, žinutės apie Lietuvoje rastus monetų lobius ir pavienes monetas, bet neregistruoti su archeologija nesusiję darbai apie monetų kalyklas, monetų spaudų raižytojus bei banknotus. Jie parašyti remiantis rašytiniais šaltiniais. Medžiaga pateikiama pamečiui. Jei tais metais kurio nors tyrinėtojo jubiliejus, ar kurio nors paminklo tyrinėjimai, ar kitas įvykis susilaukė didesnio spaudos dėmesio, tai straipsniai išskiriami į atskirus skyrelius, pateikiami tų metų pabaigoje. Atsisakyta rusišku šriftu spausdintų darbų transkripcijos į lotyniską. Pirma išvardijami lotynišku šriftu spausdinti darbai, o po to slavų raidynu spausdinti darbai pateikiami rusų abėcėlės eile. Bibliografijoje stengtasi kuo mažiau naudoti leidinių pavadinimų santrumpų. [...] [Iš Pratarmės, p.8].