LTKartą jaunieji mano bičiuliai kreipėsi į mane, prašydami parašyti atsiminimus iš mano gyvenimo. Bandžiau teisintis, kad metai ne tie ir daug kas jau yra iškritę iš atminties. Bet bičiuliai nesiliovė kartoję savo prašymo. Girdi, pakaksią ir tiek, kiek dar yra likę atmintyje iš tokio netrumpo gyvenimėlio. Šio prašymo paskatintas, paėmiau plunksną į rankas. Rezultatas: kukli apybraiža — "Atsiminimai". Skaitykite, mieli Bičiuliai! Tepadeda jie geriau pažinti ne tiek mano asmeninį gyvenimą, kiek permainingą mūsų Bažnyčios ir tautos gyvenimą iš to laikotarpio, kuriame man teko aktyviai dalyvauti. [Iš Pratarmės, p. 9].