Gyvenimas vardan tikėjimo ir lietuvybės: Viliaus Gaigalaičio būties ženklai
LTVilius Gaigalaitis - vienas žymiausių ne tik Mažosios, bet ir visos Lietuvos tautinio sąjūdžio bei valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo epochos žmonių. Jei vertintume pagal poveikio lietuvių visuomeniniam gyvenimui mastą, jį turėtume gretinti prie J. Basanavičiaus, J. Šliūpo, P. Vileišio, A. Smetonos, o tarp Mažosios Lietuvos vyrų vargu ar rastume lygių, nes patys iškiliausieji, tokie kaip V. Bruožis, J. Mikšas, D. Zaunius, M. Jankus, E. Jagomastas, J. Vanagaitis, J. Stikliorius, K. Lekšas ir E. Simonaitis buvo kur kas mažesnio akademinio išsilavinimo, siauresnio akiračio bei vienpusiškesnių interesų, todėl turėjo ne tiek daug šalininkų ir bendraminčių. V. Gaigalaitis buvo gilus intelektualas ir universalus visuomenės vadovas, gerai suvokęs ir lietuvių tautinio sąjūdžio orientyrus, ir politinės kovos aistrą bei pavojus, tačiau vardan jos tikslų niekada neperžengęs padorumo ir moralumo, ypač krikščioniškojo, slenksčio. Jam mažiausiai tinka žinomasis Vergilijaus posakis ab uno disce omnes - iš vieno spręsk apie visus. [Iš teksto, p. 481].
