LTŠį, trečiąjį, AHUK Studia Anthropologica tomą „Identiteto politikos: istorijos, regionai ir paribio sritys“ sudaro straipsniai, kurių dauguma yra parengti minėtoje konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu. Pirmojoje leidinio dalyje („Identitetas: skirtingumo diskursai ir politikos“) publikuojamų straipsnių autoriai (Thomas Hylland Eriksen, Jonathan D. Hill, Ingo W. Schröder, Ida Harboe Knudsen, Victor C. de Munck, Davorin Trpeski ir Vytis Čiubrinskas) įvairiais aspektais aptarė identiteto paradigmos taikymo šiuolaikinių globalizuotų regioninių, nacionalinių bei diasporų identifikacijų tyrimams ribotumus. Ypatingą dėmesį skirtingumo (otherness) sąvokai skiria Th. H. Eriksenas, straipsnyje „Gyvenimas „perkaitusiame“ pasaulyje: skirtingumas kaip universali būsena“ ir parodo, kad minėtas „skirtingumas“ yra universali šiuolaikinio globalaus pasaulio aplinkybė. Etnogenezės ir etninio paveldo sąsajos formuojant identiteto politiką yra pabrėžiamos J. D. Hillo straipsnyje. Hegemonijos apraiškas ir religinio identiteto politiką šiuolaikinėje Lietuvoje aptaria I. W. Schröderis. Identiteto nacionalinių sampratų lyginamieji tyrimai Lietuvoje ir Makedonijoje atspindimi I. H. Knudsen ir V. C. De Muncko bei D. Trpeski rašiniuose. V. Čiubrinskas akcentuoja kultūrinio paveldo ir genealogijos svarbą identiteto politikoje, aptardamas Teksaso (JAV) lietuvių imigrantų atvejį. Antrojoje tomo dalyje („Regionalizmas: ištakos, istorijos, atmintis ir paveldas“) nagrinėjami aktualūs regionalizmo (ištakų, istorijų, atminties ir kultūrinio paveldo) bruožai. Ch. Giordano analizuoja regionalizmo sampratą kaip politinį fenomeną. Jis pabrėžia regionalizmo sąlyginumą, kuriam įtaką daro tiek tautinių valstybių, tiek transnacionalizmo veiksniai. Istorinę regionalizmo retrospektyvą Prancūzijoje pateikia Th. Schippersas.Turizmo ir kultūrinės atminties ypatybės analizuojamos A. Peleikis (vokiečių „tėviškės turizmas Kuršių nerijoje“) ir C. Lemée (Baltijos šalių žydai aškenaziai) straipsniuose. Abi autorės liudija turizmo svarbą atkuriant atvykėlių į tėvų žemę identitetą bei rekonstruojant istorinę atmintį. U. Kockelio straipsnyje pateikiama heimatkunde sąvokos interpretacija etninės ekologijos nuostatų kontekste. Autoriaus nuomone, tokia regioninės kultūrinės atminties svarba yra aktuali priešpriešinant ją vis labiau įsivyraujančioms kosmopolitinės kultūros sampratoms. Trečioji leidinio dalis („Pasienio regiono ir paribio sritys“) – du moksliniai straipsniai, aptariantys paribio sričių ir ribinių samplaikų aktualijas. L. Assmuth kelia lokalinės identiteto politikos problemas, nagrinėdama estų mokyklos Rusijoje pavyzdį. A. Boscoboinik aprašo romų identiteto formavimosi problemas romų tautos konsolidacijos šiuolaikinės Europos „be sienų“ perspektyvoje [p. 6].
ENThis volume of "AHUK Studia Anthropologica" is based on the conference presentations with the title “Identity Politics: Histories, Regions and Borderlands”. The first part on “Identity: Discourses and Politics of Otherness” includes articles by Thomas Hylland Eriksen, Jonathan Hill, Ingo Schröder, Ida Harboe Knudsen, Victor C. de Munck, Davorin Trpeski and Vytis Čiubrinskas. All of them question the dominant identity paradigm as too limited to be fruitfully applied to the analysis of contemporary globalized regional, national and diasporic identifications. Of particular importance is the approach to ‘otherness’ offered by Hylland Eriksen, who argues in his article “Living in an Overheated World: Otherness as a Universal Condition” that otherness is a universal condition. The relevance of ethno-genesis and heritage in the construction of identity politics is emphasised by Hill. The question of identity as hegemonic narrative is addressed by Schröder with a focus on the Catholic Church in Lithuania. Two comparative cases of national representations of identity in the New Europe, Lithuania and Macedonia, are presented by Harboe Knudsen and de Munck. Čiubrinskas’ contribution stresses the importance of heritage and genealogy for identity politics in reclaiming a local Lithuanian past in Texas.The second part of the volume focuses on “Regionalism: Roots, Histories, Memories and Heritages”. It begins with a contribution by Christian Giordano on the analysis of regionalism as a political phenomenon. The author argues for the understanding of this ‘social imaginary’ as contested terrain, challenged by both the nation-state ands transnationalism. A historical perspective on French regionalism is presented by Thomas Schippers. Issues of tourism and cultural memory are addressed by Anja Peleikis, with a focus on German tourists in Lithuania, and Carole Lemée who focuses on Ashkenazi Jews in the Baltic States. Both authors demonstrate that tourism involves the reconstitution of visitors’ identity and thus joins history, identity and memory. Ullrich Kockel’s chapter suggests the re-establishment of heimatkunde as an ethnologically informed human ecology of place. Such a regional cultural knowledge or ‘wisdom of place’ could assume the role of an important scholarly paradigm vis-à-vis the currently predominant cosmopolitan understanding of culture. The volume’s third part consists of two articles that focus on borderlands and border-crossings. Laura Assmuth explores an Estonian school in Russia as a case for understanding identity politics on the Baltic (Estonian-Russian) border. Andrea Boscoboinik describes processes of nation building and identity politics among Roma populations in Europe as an example of ethnic boundary construction and the concomitant challenging of state borders [p. 8].