Lietuvos dvarai: kultūros ir šaltinių tyrinėjimai

LTIstorikų ir dailėtyrininkų straipsniuose pristatomi naujausi tyrinėjimai įvairiais Lietuvos dvarų paveldo klausimais. Tyrinėjimų chronologija labai plati - nuo XVI a. iki XX a. pabaigos. Pasitelkiant šaltinius atskleista kai kurių dvarų (Biržuvėnų, Salantų, Kelmės, Plungės, Tytuvėnų, Pavandenės, Bogdanovo, Aluotų, Dūkšto ir kt.) ar giminių (Kęstartų, Kiškų, Daukantų, Oginskių, Romerių, Gruževskių, Gorskių ir kt.) žemėvaldos ir sodybų raida, architektūros ir kilnojamųjų kultūros vertybių istorija, kultūrinis gyvenimas ir dvarininkų veikla. Nemaža dalis straipsnių skirta XX a. dvarų ir dvarininkų istorijos temoms: nušviečiama dvaro kaip ūkinio vieneto statuso kaita, bajorų veiklos formų įvairovė. Gausūs rašytiniai ir ikonografiniai šaltiniai pasitelkti ne tik kaip Lietuvos dvarų istorijos ir kultūros tyrimo priemonės, bet ir kaip tyrimo objektai. Taip pat publikuojami spalvingus dvarų kasdienybės fragmentus atskleidžiantys šaltiniai: XVIII a. antrosios pusės Salantų dvaro pajamų ir išlaidų knyga, buvusio ūkvedžio B. Zubavičiaus atsiminimai apie Plungės dvarą (1918), pluoštas architekto T. Tišeckio Lietuvos dvarams skirtų projektų.

ENFifteen articles by historians and art historians reveal not yet investigated written and iconographical sources, related to the history of Lithuanian manors. The history of several manors (Biržuvėnai, Salantai, Kelmė, Plungė, Tytuvėnai, Pavandenė, Bogdanovas, Aluotos, Dūkštas etc.) and noble families (Kęstartai, Kiškos, Daukantai, Oginskiai, Romeriai, Gruževskiai, Gorskiai etc.) as well as the development of estate institution, cultural heritage are presented in the articles.