LTPalaimintasis Jurgis Matulaitis (1871-1927) buvo turtingos dvasios, tarptautinį pripažinimą pelnęs žmogus. Jis buvo kilęs iš lietuvių šeimos, tačiau neišdildomas jo įvairiapusės veiklos pėdsakas liko Lenkijoje, Lietuvoje, Gudijoje, Latvijoje, taip pat Sankt Peterburge, Šveicarijos Fribūre, Romoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Įgijęs puikų išsilavinimą, savo jėgas jis skyrė Bažnyčios atgimimui, rūpindamasis svarbiausiais savo epochos reikalais: dvasininkijos rengimu, darbininkų organizavimu, vaikų ir jaunimo auklėjimu, pasauliečių ugdymu, krikščionių vienybe, vienuolių gyvenimo tobulinimu. Jis atgaivino merdintį Marijonų ordiną ir įsteigė dvi moterų vienuolijas: Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų ir Jėzaus Eucharistijoje tarnaičių seserų kongregacijas. Kaip Bažnyčios žmogui, popiežiai jam patikėjo atsakingas pareigas karštose poversalinės Europos vietose: Vilniaus vyskupo (1918-1925), Lietuvos Respublikos apaštalinio vizitatoriaus (1925-1927), buvo rengiamasi paskirti jį Vakaruose gyvenančių rusų katalikų vyskupu. Šiame darbe jam teko galynėtis su įvairiausiais nacionalizmais, siekiančiais panaudoti religiją savo tikslams įgyvendinti. Savo pasiaukojimo kupinu gyvenimu jis parodė, kad Bažnyčia yra visuotinė, skirta visoms tautoms ir kultūroms. Laikydamasis Petro uolos ir dėl savo asmeninio šventumo jis išsisukdavo iš didžiausių sunkumų. Tai patvirtino Jonas Paulius II, 1987 m. birželio 28 d. skelbdamas jį palaimintuoju [p. 11].