LTSmurtas artimoje aplinkoje – neabejotinai destruktyvi socialinė žala, kenkianti žmonių ir šeimų santykiams bei jų gerovei. Teisinėmis priemonėmis paprastai siekiama nuo smurto nukentėjusiam žmogui suteikti reikiamą pagalbą ir apsaugą nuo tolesnių smurtinių veiksmų, tarp jų ir įpareigoti smurtautoją gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad net ir išsiskyrimas su partneriu – tai tik problemos sprendimas iš dalies, nes kartais toks išsiskyrimas nenutraukia smurto prieš nukentėjusį asmenį, be to, negarantuoja, kad smurtas nepasikartos santykiuose su kita partnere. Be poveikio smurtautojui artimoje aplinkoje pagalba nuo smurto nukentėjusiam žmogui nebus veiksminga. Todėl smurtinį elgesį keičiančios programos – gera priemonė, sudaranti sąlygas bandyti keisti žmogaus elgesį. [...] Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad suinteresuotos institucijos, dalyvaujančios smurto artimoje aplinkoje užkardyme, neretai neigia smurtinio elgesio korekcijos galimybę taip nuvertindamos korekcinio darbo su smurtautojais svarbą (Michailovič et al., 2019). Esamos elgesio keitimo programos taikomos siaura apimtimi, stokojama informacijos apie jų efektyvumą ir gerąją praktiką. Tai komplikuoja tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir užkerta kelią siekti bendro tikslo – darnaus bei efektyvaus atsako į smurtą artimoje aplinkoje. [...] [Iš teksto, p. 4].