Gotikinis kursyvas Vytauto raštinėje

LTŽvelgdami į dokumento originalą, matome raštą, kuriuo jis parašytas. Raštas yra tiesioginė sąsaja su praeities pasauliu, kuriame gyveno jo autorius, ir laiku, kuriame gyvena tyrėjas. Raštas atspindi ne tik bendrus visuomeninius, politinius, ekonominius ir kultūrinius pokyčius. Tirdami raštą, tiesiogiai susiduriame su seniai gyvenusiu žmogumi, rašiusiu dokumentą, knygą, jo individualybe, išlikusia rašto grafikoje, t.y. stilizuotose raidėse, knygos ar dokumento puošybos elementuose, kruopščiau ar atsainiau išrašytose gotikinio rašto eilutėse. XIV a. - XV a. pr. Vakarų Europos rašto grafikoje vyko dideli pakitimai, sąlygoti suaktyvėjusio politinio, visuomeninio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo. Švietimo centrais tapo garsūs Paryžiaus, Bolonės, Oksfordo universitetai. Daugelis valdovų, kurdami aukštąsias mokyklas savo šalyse, juos pasirinkdavo pavyzdžiu. Tuo laikotarpiu gausėjo raštingų žmonių, ėmė plisti rašto panaudojimas ir mokymas, daugėjo įvairių dokumentų ir kitokio pobūdžio raštų. Tai epocha, kai formavosi nacionalinės valstybės, rašytinė literatūra ir dalis oficialiųjų dokumentų pradėta rašyti nacionalinėmis kalbomis, o Italijos, Prancūzijos, Anglijos, Ispanijos ir Vokietijos rašto grafikoje išryškėjo nacionaliniai ypatumai. [Iš teksto, p. 240].