LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Vokiečių ordino (VO) valstybės, pirmiausia VO didžiosios prekybos jėgos, vadinamųjų Prūsų miestų Dancigo, Tomo, Elbingo ir kt., prekybos santykiai yra tirti trijų istoriografijų - vokiečių, lietuvių ir lenkų. Kiekviena iš jų tyrimo objektą nagrinėjo vadovaudamasi savo požiūriu. Tenurodysime Theodoro Hirscho ir Pauliaus Simsono, Walterio Šteino ir Kurto Forstreuterio, Albino Rimkos ir Jono Remeikos, Zenono Ivinskio ir Marijono Biskupo darbus. Nereferuosime čia jų darbų rezultatų, tik nurodysime, kad visi sutinka, jog tas laikas, kai Vytautas buvo didžiojo kunigaikščio soste (1392-1430), yra LDK ir VO prekybinių santykių intensyvinimo metas. Atsitiktiniai santykiai tada virto nuolatiniais ryšiais, susidarė ir įsitvirtino abiejų šalių pirklių teisių ir laisvių, draudimų ir apribojimų sistema, lėmusi konkurencinę kovą. [Iš teksto, p. 178].