Žalgirio mūšio aprašymas Jono Visliciečio poemoje "Prūsų karas"

LT1516 m. Krokuvoje, J. Halerio spaustuvėje, buvo išleista nedidėlė poema (1057 eil.) lotynų kalba „Prūsų karas” („Bellum Prutenum”). Jos autorius Jonas Vislicietis (Joannes Vislicensis, Joannes Vislicius), Krokuvos universiteto auklėtinis ir magistras, gani mįslinga asmenybė. Nedaug žinoma jo biografijos faktų, o ir tie patys prieštaringi, sunkiai identifikuojami. Manoma, kad jis gimęs apie 1485-1490 m. Vieni jį kildina iš Lenkijos, Kielcų vaivadijos, kur yra Vislicos miestelis, kiti - iš vakarinių Ukrainos pakraščių treti bando padaryti Baltarusijos poetu. Neginčijami yra jo ryšiai su Ukrainos humanistu Povilu Krosniečiu (apie 1470-1517), žymiu Lenkijos valstybės veikėju ir mecenatu Petru Tomickiu (1464-1535), kitais lenkų, vokiečių humanistais. Renesanso epochos tyrėjas I. Goleniščevas-Kutuzovas pavadino Jonų Vislicietį „pirmuoju Lietuvos poetu”. Žinoma, Lietuvos sąvoką čia reikia suprasti platesne, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, prasme. Poema „Prūsų karas” skirta Jogailaičių giminei apdainuoti, o ypač garsiajai lenkų ir lietuvių pergalei prieš kryžiuočius Žalgirio mūšyje pašlovinti. Pats poetas laiške Povilui Krosniečiui taip motyvavo temos pasirinkimą: „Norėjau, kad toks žymus įvykis neišblėstų tamsioje tyloje”, „kad jaunimas gautų heroizmo ir tėvynės meilės pavyzdį ir būtų negailestingesnis jos priešams”; kad būtų išaukštintas Žygimantas Senasis ir visa jo giminė, „atlikusi daug pergalingų žygių”. [Iš teksto, p. 138].