Knygotyros darbai

LTŽymaus lietuvių bibliografo ir knygotyrininko Vaclovo Biržiškos (1884-1956) rašto veikla truko beveik penkiasdešimt metų. Nuo 1906 m. jo sukurtas didelis, įvairus palikimas. Kaip publicistas ir mokslininkas V. Biržiška reiškėsi istorijos, kultūros, švietimo, politikos, teisės srityse, tačiau daugiausiai nuveikė ir nusipelnė knygotyros baruose. Jis - bibliotekų, bibliografijos, knygos ir periodikos istorikas, praktikas ir pedagogas. Be V. Biržiškos neįsivaizduojama lietuvių bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros plėtotė ir raida. Nemaža svarbių V. Biržiškos darbų, ypač bibliotekos bei raštijos temomis, tebėra arba rankraštynuose, arba daugiausia periodikos, kitų leidinių komplektuose. Jie dar neiškelti į viešumą, į mokslo bei kultūros ir visuomenės gyvavimo apyvartą. Kita vertus, dauguma V. Biržiškos knygų, kitų veikalų ir spaudinių yra išleista 1918-1965 m. Rusijoje, Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitur. 1944-1990 m. V. Biržiška Lietuvoje nebuvo leidžiamas. Todėl kai kurios jo knygos ar kiti spaudiniai, ypač išleisti mažais tiražais (kartais iki 150 egz.) ar ne iki galo baigti spausdinti, tapo bibliografinėmis retenybėmis ir dabar jau ne visi plačiau prieinami ar lengvai surandami. Be to, turėti iš naujo išleistus V. Biržiškos darbus svarbu apskritai lietuvių kultūros plėtotei, taip pat dėl tautinio ir valstybinio prestižo. Mintis naujai leisti Lietuvoje V. Biržiškos raštus gyvavo dar iki 1990 m. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą, apie tai prabilta ir viešai. Jau 1990 m. Lietuvos kultūros fondas su „Sietyno" leidykla Vilniuje išleido fotografuotą V. Biržiškos Aleksandryną (tris jo knygas). Tai buvo tik pradžia, tad tolesnis V. Biržiškos raštų publikavimas tebebuvo įvairiopai aktualus.1990-1991 m. prof. V. Žukas sudarė trijų tomų V. Biržiškos darbų leidinio prospektą ir pateikė Lietuvos kultūros ir švietimo ministerijai. Apie tai kalbėta ir per konferenciją 1995 m., atidengiant Biržiškoms - tėvams ir sūnums - paminklą Viekšniuose. Tačiau galimybę naujai išleisti kai ką iš V. Biržiškos palikimo sudarė tik lietuviškos knygos 450-ųjų metinių sukaktis. Atsirado sąlygos, pasi naudojus ta proga, parengti vieną V. Biržiškos raštų tomą. Suprantama, kad dėl ribotos apimties į šį leidinį dedama tik dalis mokslininko darbų. Apsispręsta pateikti lietuviškos knygos, bibliografijos ir periodikos istorijos veikalų ir straipsnių. Toks pasirinkimas motyvuotas tuo, kad tos srities V. Biržiškos darbai yra vieni iš reikšmingiausių tiek mokslininko, tiek apskritai lietuvių spaudos istoriografijoje. Jie tebeaktualūs ir svarbūs tyrinėtojams ir skaitytojams, besidomintiems mūsų nacionalinės kultūros istorija, knyga, žurnalistika, literatūra. Šie raštai taip pat gali būti naudingi mokymo bei studijų tikslams. Pagaliau knygos, bibliografijos, periodikos istorijos darbai tarpusavyje susiję ir sudaro iš esmės vieningą sistemą. Knyga rengta kaip V. Biržiškos istoriografijos autentiškas leidinys. Dėl to į ją dedami tekstai tokie, kokie yra mokslininko knygose ir straipsniuose, iš kurių perspausdinami. Tekstų kalba ir stilius, pavardės, terminai nekeičiami, paliekami taip, kaip yra V. Biržiškos parašyta. Ginčytini, diskutuotini ar subjektyvūs jo teiginiai ir vertinimai nekomentuojami. Paaiškinimai - minimalūs. Juose pateikiami duomenys apie pirmąją publikaciją, šaltinį, iš kurio perspausdinama, patikslinami ar papildomi kai kurie faktai. Dėl knygos, kaip istoriografijos leidimo, paskirties ir dėl to, kad V. Biržiška Lietuvoje iš naujo dar tik pradedamas leisti, čia panaudoti beveik vien spausdinti raštai [p. 5-6].