Žvilgsnis į sakinio sandaros gelmes

LTIšleidęs žymųjį vadovėlį „Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė“ (1963), Jonas Balkevičius daugelį metų lietuvių kalbos sintaksę dėstė Vilniaus universiteto studentams, vadovavo jų kursiniams, diplominiams darbams, doktorantų disertacijoms ir daug laiko atidavė administracinėms Filologijos fakulteto prodekano ir dekano pareigoms. Nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžios jis vėl aktyviai ėmėsi sakinio sandaros tyrimų: dalyvavo konferencijose, rašė straipsnius ir skyrė juos esmingesniems teoriniams dalykams. Spausdintose konferencijų tezėse yra pateikęs predikatinių konstrukcijų klasifikaciją (1980, 1985), nagrinėjęs savybinio kilmininko vaidmenį beasmeniuose sakiniuose (1991), o paskelbtuose straipsniuose aptaręs, koks yra veiksmažodžio vaidmuo sakinyje („Sakinio pamatas veiksmažodis“, 1983) ir kaip sintaksiškai aiškinama sudurtinio tarinio vardinė dalis („Lietuvių ir latvių kalbų sudurtinio tarinio vardinės dalies klausimu“, 1989). Visa tai rodo daugelio metų ilgą ir įtemptą minties darbą, kurį vainikavo naujas apibendrinamasis sintaksės mokslo veikalas — „Lietuvių kalbos predikatinių konstrukcijų sintaksė“ (1998). [Iš teksto, p. 25].