Namų ūkių taupymo sprendimų Baltijos šalyse palyginimas

LTŠiuolaikinėje visuomenėje dažnam žmogui yra sudėtinga pradėti taupyti, nes prekių bei paslaugų asortimentas yra platus ir skatinantis ne taupyti, o leisti pinigus. Todėl šiuolaikinė visuomenė yra linkusi vartoti daugiau nei reikia. Norint išsiaiškinti taupymo svarbos mastą šiuolaikinėje vartotojų visuomenėje ir kaip jis keičiasi laikui bėgant, buvo atlikta analizė, kuri apėmė Baltijos šalių namų ūkių indėlių kaitą 2005–2014 metais. Analizėje yra skaičiuojami metiniai pokyčiai indėlių rinkoje, kurių duomenys pateikiami šalių centriniuose bankuose. Tyrimui atlikti naudojami šie statistikos metodai: dinamikos ir struktūros bei koreliacinė ir regresinė analizės. Tyrimo metu svarbu išsiaiškinti, ar išorinės ekonominės sąlygos darė įtaką taupančiųjų sprendimams ir kaip šie sprendimai kito per devynerius metus.

ENThe study of this article was focused on influence of external economic conditions on the household saving decisions. The main aim of this article was the relationship investigation between saving solutions and the macroeconomic environment in the Baltic countries. In this article the main statistical methods such as structure and dynamics methods and correlation, regression analysis, were applied. All three Baltic countries have a similar savings. Countries act’s in a similar credit system, where the national central banks are part of the ESCB, collects and provides information to the ECB. The saving’s rates are also closely the same in all three Baltic countries and it is below the EU average savings rates. The study hypothesis of macroeconomic impact of changes deposit has been rejected or accepted partly. In Lithuanian case it was adopted in overnight deposits of assessing changes in GDP and inflation, the second adaptation was in terms of deposits of up to one year in the assessment of changes in the level of unemployment. Latvian case, the hypothesis was accepted in the evaluation of short-term deposits, and changes in inflation and unemployment. Estonia, this hypothesis was adopted partly in assessing short-term deposits up to 3 months and GDP change and long-term deposits to GDP changes. In all cases, the hypothesis was accepted only in part because none of the cases listed for the model which evaluated more than 50 percent factors influencing changes in the deposit.