Ofšorinės bendrovės globalėjančiame pasaulyje: AB "Ūkio banko" atvejo analizė

LTAB „Snoro“ banko ir AB „Ūkio banko“ bankrotai parodė ofšorinių bendrovių mastą ir įtaką Lietuvos finansų rinkoje. Todėl straipsnyje, AB „Ūkio banko“ pavyzdžiu, atliekama ofšorinių bendrovių taikymo ypatumų analizė. AB „Ūkio banko“ atvejo analizė atskleidžia, kaip buvo naudojamasi užsienio lengvatinio apmokestinimo zonų bendrovėmis, kokios buvo vykdomos ofšorinės operacijos, kokio susidomėjimo buvo sulaukta iš teisėsaugos institucijų ir kaip jos buvo klaidinamos. Išsiaiškintos ir pateiktos veiklos schemos atskleidžia ypač didelį ofšorinių zonų, įmonių, asmenų ir kitų dalyvių skaičių. Tyrimo metu nustatyta, kad daugelio lengvatinio apmokestinimo zonų, bendrovių naudojimas buvo būtinas, siekiant skaidyti pinigų srautus, mažinti tenkančius mokesčius ir realizuoti neaiškios kilmės pinigus.

ENThe bankruptcies of AB Snoras bankas and AB Ūkio bankas, showed the size and influence that tax havens companies have in Lithuania’s finance market. That is why this article, through the case of AB Ūkio bankas, analyzes the use of tax havens companies. This AB Ūkio bankas case study analyzes, how tax havens companies were used, what were the specifications of offshore transactions, what kind of attention did law enforcement agencies give and how they were deceived. Schemes that were uncovered included an extremely big amount of tax havens, companies, people and other subjects. The study showed, that the use of many tax havens companies was crucial, to divide cash flows, evade taxes and realize money from suspicious sources.