Aukštosios medicinos studijos ir mokslas Kaune
LTŠvenčiant Lietuvos universiteto 75-ąsias įkūrimo metines, labai svarbu suvokti jo reikšmę Lietuvos mokslo, kultūros ir literatūros raidai. Simboliška jau tai, kad Lietuvos universiteto Kaune įkūrimo data buvo pasirinkta Lietuvos valstybės atkūrimo diena - vasario 16-oji. Tai tartum simbolizavo, kad atgimstančios valstybės gerovė ir ateitis yra siejama su mokslu ir kultūra. Tai buvo pirmasis Lietuvos universitetas, kurio auditorijose skambėjo lietuvių kalba. Ir 1940 metais, vietoj Stepono Batoro universiteto kuriant Vilniaus universitetą, su dėstytojais ir studentais į Vilnių buvo perkelti net trys Vytauto Didžiojo universiteto fakultetai (Matematikos-gamtos, Teisių ir Humanitarinių mokslų), kurie į senąjį Vilniaus universitetą pirmą kartą istorijoje atnešė lietuvių kalbą. Reikia neužmiršti ir tai, kad Kauno, o vėliau Vytauto Didžiojo universitetą kūrė ir jame kaip mokslininkai bei pedagogai subrendo ir dirbo tokie garsūs Lietuvos mokslo žmonės, kaip V. Čepinskis, T. Ivanauskas, R. Jodelė, V. Biržiška, P. Leonas, iš kalbos mokslų - K. Būga, J. Jablonskis, iš literatūros - V. Krėvė-Mickevičius, Tumas-Vaižgantas, V. Mykolaitis-Putinas, B. Sruoga, iš medicinos - P. Avižonis, Vl. Lašas, P. Raudonikis, P. Mažylis, Vl. Kuzma ir daugelis kitų, kurie sugebėjo sukurti Lietuvos mokslo ir studijų pradmenis lietuvių kalba ir išugdyti naują mokslininkų kartą.Lietuvos mokslo šviesą ir kalbą jie saugojo vokiečių ir rusų okupacijos metais. Šiandien mes turime būti dėkingi Lietuvos universitetui, kuris, veikiamas laikmečio negandų, kaip tas Biliūno laimės žiburys, subyrėjo į daugelį žiburėlių, kurie ir šiuo metu švyti naujomis stipriomis nepriklausomos Lietuvos mokslo šventovėmis. Švęsdami šią garbingą sukaktį, prisiminkime visus tuos, kurie ėjo visus šiuos 75-erius metus nelengvu mokslo keliu, net sunkiais laikais garsindami Lietuvos vardą. Su viltimi žiūrėdami į ateitį, būkime verti jų darbų įpėdiniais ir tęsėjais [p. 1].
