Muzikos publicistika ir kultūriniai poreikiai (XX a. ketvirtajame ir paskutiniajame dešimtmetyje)

LTTyrimo aktualumas: muzikologijos savistaba, atkreipiant dėmesį į menotyros kalbėseną. Tyrimo tikslas: palyginti aukštosios muzikos mokyklos įkūrimo laikų ir šiandienos muzikinės publicistikos pokyčius. Ankstesni problemos tyrimai: praėjusio dešimtmečio meno kritika analizuota labai nedaug. Išleista literatūrologės E. Baliulytės knyga „Laiko įkaitė ir partnerė: lietuvių literatūros kritika 1945-2000“, nemaža dailėtyrininko A. Andriuškevičiaus publikacijų. Metodai: istoriografinis, lyginamasis. Išvados: tarpukario laikų kritika priklauso Naujosios kritikos srovei; dabartinė kritika taiko postmodernizmo metodus.

ENThe majority of art critics declare that a critic is to speak in the language of his epoch. In this respect, the critiques of the time of the establishment of Lithuanian Higher Music School and that of the last decade, of the reestablished state, are being compared. In the first half of the 20th century a trend of the New Critique was dominating. It emphasized its twoofold standpoint towards a creative work: it was interested in analyzing inner aspects of the work, in discovering its uniqueness and in indicating its significanse.The report attempts to prove the dependence of Lithuanian critique of the 30s on that trend. In the 10th decade post-modernism tools are being used. Then the most popular method was reviews synthesizyng hermeneutics with neo-impressionism and presenting synthesis results in the language of metaphors.