LTPrieš šimtą metų jaunas Maskvos universiteto auklėtinis į rusų literatūrinį gyvenimą ateina, galima sakyti, per Skandinaviją. 1900 metais „Skorpiono" leidykla išspausdina J. Baltrušaičio ir S. Poliakovo išverstą H. Ibseno dramą Kai mes prisikelsime iš mirusiųjų. Vėliau vienas J. Baltrušaitis išverčia dar kelias H. Ibseno dramas: Fru Inger iš Estroto, Heda Gabler (1908), Statytojas Solnesas (1910), Peras Gilintas (1913), redaguoja A. Gretman išverstas dramas Visuomenės šulai, junas Gabrielis Borhmanas, Jaunimo sąjunga. Norvegų literatūra J. Baltrušaičio kūrybiniame kelyje užima ypatingą vietą. Antras norvegų autorius, su kurio kūryba XX a. pradžioje supažindino rusų skaitytojus J. Baltrušaitis, buvo Knutas Hamsunas. J. Baltrušaitis vertė ir Badą, ir keletą šiandien jau beveik užmirštų K. Hamsuno pjesių - Gyvenimo žaismas, Vakaro žvaigždė, Karalienė Tamara (beje, po gero dešimtmečio šias pjeses į lietuvių kalbą išvertė P. Vaičiūnas). Amžiaus pradžioje rusų skaitytojai jau galėjo skaityti ir J. Baltrušaičio verstus S. Kierkegaardo tekstus - rašytojas buvo vienas pirmųjų didžiojo danų mąstytojo vertėjų į rusų kalbą. [Iš teksto, p. 117].