LTGarso ir tylos priešstata - viena svarbiausių J. Baltrušaičio poezijoje. Jo ankstyvuosiuose kūriniuose ypač ryški XX amžiaus žmogaus problematika, nevilties, vienišumo problematika. Poezijoje šią dvasios būseną išreiškia tylėjimas. Tylint formuojasi ryšys tarp žmogaus ir gamtos, žmogaus ir kosmoso. Tyla - tarpininkas tarp žemiškojo ir trancendentinio pasaulio.