LTPublikuojami du dokumentai, susiję su 1830–1831 m. sukilimu Lietuvoje. Tai kunigaikščio Teofilio Sviatopelkio-Mirskio (Tomasz Teofil Światopelk–Mirski, 1788–1861) autorystei priskiriami atšaukimai, adresuoti buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojams. Kunigaikštis, žinomas Lenkijos karalystės politinis ir visuomenės veikėjas, prieš sukilimą įgijęs teisinį išsilavinimą, vertėsi teisininko praktika Augustavo vaivadijos Civiliniame tribunole ir dalyvavo Lenkijos karalystės politiniame gyvenime – atstovavo vaivadijai Seime. Prieš sukilimą buvo pirmojo Suvalkuose įsteigto laikraščio "Gońca Wojewódstwa Augustowskiego“ (Augustavo vaivadijos šauklys) vienas redaktorių. Prasidėjus sukilimui, kunigaikščiui generolas Antanas Gelgaudas nurodė organizuoti Augustavo vaivadijos raitelių ir pėsčiųjų šaulių būrius. Kunigaikštis, suprasdamas, kad agitacinis veikimas svarbus siekiant įtraukti į sukilimą kuo platesnius gyventojų sluoksnius, parengė keletą atsišaukimų. Iš jų du išliko iki mūsų dienų. Šie du atsišaukimai adresuoti ne tik Marijampolės ir Kalvarijos pavietų, kurie įėjo į Lenkijos karalystės sudėtį, bet ir buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojams. Taigi kunigaikščiui galima priskirti nuopelnus už aktyvią propagandinę veiklą raginant gyventojus negailėti pastangų dėl kilnaus tėvynės išlaisvinimo tikslo, nors sukilimo vadovybė gyventojų agitacijai neskyrė didesnio dėmesio [p. 295-296].