Lietuvai skirtos Europos Sąjungos paramos lėšų įsisavinimo palyginimas su centro ir rytų Europos šalimis

LTEuropos Sąjungos, kaip atskiro ekonominio bei politinio vieneto plėtra, priklauso nuo to, kaip atskiros šalys sugeba palaikyti ekonomikos plėtrą. Visa Europos Sąjunga negali palaikyti stabilaus, pastovaus augimo tempų, jeigu tarp atskirų šalių egzistuoja atskirtis. Pagrindinis būdas, kuriuo galima atskirtį mažinti – Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Todėl svarbu, jog šalys sugebėtų įsisavinti bei efektyviai pasinaudoti šiomis lėšomis. Lietuva dar labiau suartėjo su Europos Sąjunga, priimdama euro įvedimo įstatymą. Besiruošiant bendrai valiutai, svarbu atsižvelgti į struktūrinių fondų, skirtų besivystančioms šalims, naudojimo patirtį. Taip pat svarbu apžvelgti bendrą ES šalių narių patirtį ir išanalizuoti galimas problemas dėl lėšų įsisavinimo. Duomenys, reikalingi tyrimui atlikti surinkti iš oficialaus Europos Komisijos portalo. Duomenys atrinkti ir suskirstyti pagal skirtingas Europos Sąjungos struktūrinių fondų programas bei atskiras valstybes. Taip pat atlikta Lietuvos ir užsienio autorių straipsnių apie Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą analizė.

ENIn the beginning we discuss European Union structural funds and their main objectives. Low fund absorption is common problem, so in the second part we analyze the rates, in which Lithuania absorbs money from different EU structural funds and discuss main low absorption reasons. In the last, third, part we compare Lithuanian application submission and absorption rates with same indicators. We point out mistakes that should be avoided when writing applications and after their approval.