Nekilnojamo turto sektoriaus pagrindinės teisinio reguliavimo priemonės klimato kaitos kontekste Lietuvos teisinėje sistemoje

LTŠiame straipsnyje analizuojamas Lietuvos nekilnojamo turto sektoriaus teisinio reguliavimo pakankamumas Europos ir tarptautiniais teisės aktais prisiimtų įsipareigojimų kontekste. Norint pasiekti šį tikslą tiriami pagrindiniai viršnacionaliniais teisės aktais įtvirtinti įsipareigojimai klimato kaitos keliamų grėsmių kontekste – sistemiškai analizuojama Lietuvos nacionalinio teisinio reguliavimo raida atsižvelgiant į nustatytų tikslų ir konkrečių norminių reikalavimų diegimą. Vadovaujantis moksliniais tyrimais, užsienio valstybių gerąja praktika ir įvertintais viršnacionalinio reguliavimo instrumentais, taip pat įvardijamos teisinio norminio reguliavimo kryptys, aktualios siekiant laiku užtikrinti klimato neutralumą. Viršnacionaliniais teisės aktais ir konstituciniu lygmeniu Lietuvos įstatymų leidėjui įtvirtinama pareiga laiku imtis veiksmų siekiant išvengti klimato kaitos keliamų neigiamų padarinių. Nekilnojamam turto sektoriui ypač reikšmingos ES antrinės teisės aktais nustatytos teisinio reguliavimo kryptys, kurios atitinka tarptautinės teisės aktais prisiimtus įsipareigojimus. Kuriant norminio reguliavimo kryptis, įstatymų leidėjui siūloma atsižvelgti į pastato tipą, konstrukcijos metus, finansines galimybes, pastato naudojimo paskirtį ir valstybės išsivystymo lygį. Išsivysčiusių valstybių politika orientuotina į esamų pastatų renovaciją, o besivystančių – į tvarią naujų pastatų politiką užtikrinant tvarų statybinių medžiagų gamybos procesą ir pasitelkus žiedinės ekonomikos principą. Vadovaujantis užsienio valstybių praktika, siūloma nusistatyti aukštesnius klimato kaitos emisijų sumažinimo rodiklius, skirti didesnį finansavimą rinkos dalyviams ir kurti praktiškai įgyvendinimus teisės aktus, orientuotus į statybų sektoriaus dekarbonizavimą, faktiškai užtikrinant jų įgyvendinimą laiku. Reikšminiai žodžiai: klimato kaita; tvarumas.