Parlamentiniai pastatai modernioje Lietuvoje

• LRS leidinių archyvas: knygos tekstas

LTModernios Lietuvos, skaičiuojančios nacionalinės valstybės gyvavimą nuo 1918 m. vasario 16 d., istorija XX amžiuje buvo komplikuota, kaip ir daugelio Europos valstybių. Pirmosios respublikos laikotarpiu (1918–1940 m.) laikinojoje sostinėje Kaune nepavyko pastatyti Parlamento rūmų, nors pastatų paieškos ir sprendimai užsibaigė įspūdingu Valstybės rūmų architektūriniu konkursu. Sovietų okupuotoje Lietuvoje (1940–1941 m., 1944–1990 m.) demokratinę santvarką simbolizuojančio Parlamento būti negalėjo, kadangi nebūta ir pačios demokratijos. Tačiau vėlyvuoju sovietmečiu sostinėje Vilniuje buvo pastatytas Aukščiausiosios Tarybos administracinių pastatų kompleksas, nepriklausomoje Lietuvoje tapęs Seimo rūmais. Tokia komplikuota, tačiau dėl to ne mažiau įdomi istorija skatina aptarti parlamentinių pastatų atsiradimo prielaidas, funkcinius sprendimus ir santykį tarp politinės istorijos ir parlamentinių pastatų architektūros. [Iš teksto, p. 144].