Taikomosios kalbotyros paviliota
LTProfesorė Meilutė yra toks žmogus, kuriame šauniai dera „kietosios“ ir „minkštosios“ kompetencijos: ji ir tarptautiniu mastu pripažinta, po pasaulį akademiniais tikslais daug keliaujanti, plataus akiračio, didelio apsiskaitymo, aštraus kritinio proto, smulkmenose nepasiklystanti, gabi ir produktyvi mokslininkė bei vizionierė, ir kartu brandi, emociškai subalansuota, dėmesinga, šilta, atvira, atlaidi, dosni, pasikliaujanti kitais ir tikinti jų sugebėjimais asmenybė, be to – gyvenimu aistringai besimėgaujanti optimistė ir linksmuolė, su kuria labai gera bendrauti ir būti. Į sudarytą trumpą svarbiausių jos pasiekimų sąrašą (žr. toliau) pateko tik „apčiuopiami“, akademinio gyvenimo aprašymą solidžiai puošiantys darbai. Tačiau dar daug jų – tokių kaip tiesioginė ir netiesioginė įtaka kitiems, jų pasaulėžiūrai, sumanymams, sprendimams, karjeroms, gyvenimams – sunkiai apskaitomi, „nematomi“. Tačiau tikrai ne mažiau, o gal net labiau reikšmingi ir tvarūs. [Iš teksto, p. 9].
