Biblioteka Uniwersytecka w Wilnie (1919-1939)

LTŠi knyga skirta Vilniaus universiteto bibliotekos istorijai 1919-1939 metais. Per šį laikotarpį bibliotekos oficialus pavadinimas keletą kartų pasikeitė. 1919-1924 metais (iki lapkričio 15 d.) ji vadinosi „Vilniaus Stepono Batoro universiteto biblioteka", nuo 1924 m. lapkričio 15 d. iki 1927 m. rugsėjo 28 d. - „Vilniaus viešoji ir universiteto biblioteka”, nuo 1927 m. rugsėjo 28 d. iki 1933 sausio 27 d. - „Vilniaus universiteto viešoji biblioteka“, nuo 1933 sausio 27 iki 1939 gruodžio 16 d. - „Vilniaus universiteto biblioteka“. Pastarasis pavadinimas literatūroje ir kai kuriose šaltiniuose buvo naudojamas ir anksčiau. Knygą sudaro įvadas, skyriai: I. Vilniaus universiteto biblioteka 1919-1923 metais, II. Vilniaus universiteto biblioteka 1924-1929 metais, III. Vilniaus universiteto biblioteka 1930-1939 metais, IV. Vilniaus universiteto bibliotekos retieji fondai, V. Parodos Vilniaus universiteto bibliotekoje ir jos dalyvavimas parodose kituose Lenkijos ir užsienio miestuose, VI. Vilniaus universiteto bibliotekos ryšiai su kitomis Vilniaus bibliotekomis, VII. Vilniaus bibliotekos ryšiai su bibliotekininkų, bibliofilų ir bibliotekos bičiulių draugijomis, VIII. Vilniaus universiteto bibliotekos ir jos darbuotojų likimas Antrojo pasaulinio karo metais. Knygoje taip pat yra baigiamosios išvados, Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojų biografijos, lentelės, bibliografija, pavardžių rodyklė ir iliustracijos.Įvade apibrėžiamas tyrimo objektas, išvardijama svarbiausia literatūra šia tema ir archyviniai šaltiniai. Nors Vilniaus universiteto biblioteka tarpukariu užėmė svarbią vietą Vilniaus ir Vilniaus krašto moksliniame ir kultūriniame gyvenime, jos istorija iki šiol nebuvo rimtai tyrinėta. Didžiąją dalį literatūros apie biblioteką sudaro tarpukaryje išleisti informaciniai ir proginiai leidiniai, publikacijos serijiniame leidinyje „Wydawnictwa Biblioteki Uniwersyteckiej w Wilnie“ (Vilniaus universiteto bibliotekos leidiniai), Vilniaus mokslo bičiulių draugijos leidžiamame žurnale „Ateneum Wileńskie“ bei specialiuose žurnaluose „Bibliotekarz“ (Bibliotekininkas) ir „Przegląd Biblioteczny“ (Bibliotekų apžvalga). Svarbiausi aptariamos bibliotekos istorijos archyviniai šaltiniai šiuo metu yra Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje, Lietuvos valstybės centriniame archyve, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje. Pirmajame skyriuje trumpai aptariama Vilniaus universiteto bibliotekos raida nuo jos įkūrimo 1570 m. iki Vilniaus universiteto 1832 m. uždarymo ir universiteto bibliotekos fondų išvežimo į Rusiją. Jame prisiminti Vilniaus archeologijos komisijos pirmininko Eustachijaus Tiškevičiaus ir kitų lenkų aktyvistų 1855-1865 m. bandymai įkurti viešąją biblioteką prie Vilniaus senienų muziejaus, šių planų žlugimas po 1863-1864 m. sukilimo numalšinimo, Vilniaus viešosios bibliotekos įsteigimas ir veikimas 1867-1915 m. uždaryto Vilniaus universiteto patalpose, dalies jos fondų išvežimas į Rusiją Pirmojo pasaulinio karo metais, likusių bibliotekos fondų ir patalpų perdavimas 1919 m. atkurto Vilniaus universiteto bibliotekai ir jos veikla 1919-1923 m.Antrame skyriuje aprašoma Vilniaus universiteto bibliotekos veikla 1924-1929 m. Tada jai vadovavo direktorius Stefanas Rygelis. Daugiausia dėmesio skiriama 1924 m. direktoriaus inicijuotai bibliotekos reorganizacijai, jos nuostatų patvirtinimui, bibliotekos būklei 1924 m. pabaigoje, jos personalui, finansiniams reikalams, pradėtiems bibliotekos pastato Universiteto gatvėje atnaujinimo darbams, bibliotekos fondų gausinimui ir tvarkymui, skaitytojų aptarnavimo gerinimui. Trečiame skyriuje pristatoma Adomo Lysakowskie vadovaujamos Vilniaus universiteto bibliotekos būklė ir veikla 1930-1939 m. Jame aptariami pasaulinės ekonominės krizės padariniai, bibliotekos administracijos priemonės ššiems padariniams sušvelninti, naujų spaudinių įsigijimo būdų paieška. Daug dėmesio skiriama bibliotekos darbuotojams, jų kvalifikacijos kėlimui, dalyvavimui visuomeniniame ir ššvietėjiškame darbe, skaitytojų aptarnavimui, tarpbibliotekiniam bendradarbiavimui, patalpų klausimams. Paminimi taip pat biblioteką lankantys asmenys. Ketvirtasis knygos skyrius skirtas specialiems Vilniaus universiteto bibliotekos fondams: rankraščiams, graviūroms, seniesiems spaudiniams, paveldėtiems iš istoriko, buvusio Vilniaus universiteto profesoriaus Joachimo Lelevelio žemėlapių ir knygų kolekcijoms. Vilniaus ar dovanos, kvietė jų darbuotojus į paskaitas, parodas ir kitus renginius. Vilniaus universiteto bibliotekos vadovybė taip pat palaikė ryšius su visomis svarbiausiomis Lenkijos bibliotekomis, keitėsi su jomis leidiniais ir informacija apie bibliotekininkams svarbius įvykius, jos darbuotojai dalyvavo bibliofilų ir bibliotekininkų suvažiavimuose, siuntė straipsnius Varšuvoje leidžiamiems bibliotekininkų žurnalams. [...].

ENThis book describes the history of the Vilnius University Library in the interwar period of 1919-1939. During this period, its official name changed several times. From 1919 to November 15, 1924, it was called the “Stefan Batory University Library in Vilnius”. From November 15, 1924 to September 28, 1927, its name changed to the Vilnius Public University Library. From September 28, 1927 to January 27, 1933, its name was the University Public Library in Vilnius, and finally, from January 27, 1933 to December 16, 1939, its name was The Vilnius University Library. The latter name also appeared earlier in the literature and some source materials. The book contains an introduction and chapters: I. The Vilnius University Library in 1919-1923; II. The Vilnius University Library in 1924-1929; III. The Vilnius University Library in 1930-1939; IV. Special collections of the Vilnius University Library; V. Exhibitions at the Vilnius University Library and participation in exhibitions in other cities in Poland and abroad; VI. The Vilnius University Library’s relations with other Vilnius libraries; VIL Relations with societies of librarians, bibliophiles and friends of the Vilnius University Library; VIII. The fate of the University Library and its employees during World War II; then the conclusion, biographies of Library employees, tables, bibliography and illustrations.The Introduction defines the subject of research, establishes the chronological framework of the narrative, and lists the most important literature on the subject and sources. The literature review shows that although the Vilnius University Library occupied an important place in the academic and cultural life of Vilnius in the interwar period, its history has not been seriously studied thus far. The majority of the literature about the Library consists of informative and occasional publications from the interwar period, published in the “Wydawnictwo Biblioteki Uniwersyteckiej w Wilnie” series, and in the “Ateneum Wileńskie,” “Bibliotekarz” and “Przegląd Biblioteczny” magazines, and also published as independent publications. The most important sources on the history of the Library are currently found in the Manuscript Department of the Vilnius University Library and in the State Central Archives of Lithuania. Additional materials are in the Manuscript Department of the Library, the Wróblewski Lithuanian Academy of Sciences and in the State Historical Archives of Lithuania. Chapter 1 briefly highlights the changing fate of the Vilnius University Library from its foundation in 1579 to its closure by Tsarist authorities in 1832 and the removal of its collections to Russia. Attempts to establish a public library at the Museum of Antiquities in Vilnius by the President of the Archaeological Commission, Eustachy Tyszkiewicz, together with other Polish activists 1855-1865, failed. Other topics covered are the failure of these plans after the suppression of the January Uprising (1863-1864), the establishment and operation of the Russian Vilnius Public Library in a closed building at Vilnius University, the removal of part of its collections to Russia during the First World War, the takeover and launch of the library by the Stefan Batory University in 1919, and then its activity in the years 1919-1923.Chapter 2 describes the activities of the Vilnius University Library under the management of Stefan Rygiel in the years 1924-1929, the reorganization of the library carried out at the director’s initiative, the development and approval of its regulations, the condition of the library at the end of 1924, financial matters, the commencement of renovation works in the Library building at Uniwersytecka Street 5, staffing changes, the increase in collections and their acquisition, and making them available to readers. Chapter 3 presents the condition and activities of the library under the management of Adam Łysakowski during 1930-1939, the effects of the global economic crisis, the measures taken by the library administration to mitigate these effects, the acquisition of new collections, the search for new ways of purchasing printed materials, library staff and readers, interlibrary cooperation and housing issues. In conclusion, source materials and literature show that despite many unfavorable circumstances resulting from the ruination of the country by wars and occupations in the first period of the 20th century, and the effects of the global economic crisis of the 1930’s, all amidst the growing threat from Nazis Germany and the Soviet Union, the Stefan Batory University and the Vilnius University Library became important centers of Polish culture, education and science in the interwar period thanks to the hard work of their employees and the support of society and the Polish state, and extended an influence over the entire northeastern region of the Second Polish Republic.