Advokatas baudžiamojoje justicijoje

LTTeisės kūrėjai (teisės mokslininkai, įstatymų leidėjai), konstruodami teisių ir garantijų institutus, įdeda daug pastangų bei gerų ir teisingų minčių, bet tik nuo teisės vykdytojų veiksmų, atvirų ar slaptų ketinimų bei interpretacijų priklauso realus teisės į gynybą, į teisingą teismą įgyvendinimas ir teisinės valstybės kūrimas arba jos griovimas. Šiame straipsnyje aptariama advokato padėtis baudžiamojoje justicijoje ir teisės taikymo praktikoje kylančios problemos. Siekiant kuo išsamiau atskleisti aktualius praktikos klausimus, vertinama Lietuvos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos teismų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, taip pat remiamasi nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais bei kitais šaltiniais. Straipsnyje siekiama aptarti teisinės valstybės ir teisės viršenybės svarbą; teisės į teisingą teismą ir teisės į gynybą sąlygas ir pažeidimus advokatūros ir advokato požiūriu. Straipsnyje keliami klausimai: ar teisė į gynybą yra būtina teisinė sąlyga valstybėje? Ar teisinėje valstybėje teisės viršenybė galima ribojant teisę į gynybą? Koks teisės viršenybės vaidmuo teisinėje valstybėje? Keliama hipotezė, kad teisės aktuose įtvirtinta teisė į gynybą, teisė į teisingą teismą savaime neužtikrina teisės viršenybės ir teisinės valstybės egzistavimo. Iš paties šio straipsnio pavadinimo „Advokatas baudžiamojoje justicijoje“ kyla daugybė klausimų, į kuriuos bus bandoma atsakyti. [Iš teksto, p. 457].