Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą pirmtakais (prekursoriais). Ar Lietuva tinkamai įgyvendina Europos Sąjungos Tarybos pamatinį sprendimą 2004

LTSvarbiausias teisinis instrumentas kovojant su neteisėtu disponavimu pirmtakais (toliau – ir prekursoriai) yra Europos Sąjungos Tarybos pamatinis sprendimas 2004/757/TVR (toliau – TVR). Jame teikiamos būtiniausios nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių už neteisėtą prekybą narkotikais nuostatos, kurias valstybės narės įpareigotos perkelti į nacionalinę teisę iki 2006 m. gegužės 12 d. (TVR 9 str.) (2017 m. TVR buvo papildytas direktyva, išimtinai susijusia su naujų medžiagų įtraukimu į sąrašus, dėl to šiame straipsnyje ji nebus aptariama). Pagal TVR, valstybėms nustatoma pareiga į savo nacionalinius įstatymus įtraukti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą „prekursorių gamybą, gabenimą ar platinimą, žinant, kad jie bus panaudoti neteisėtam narkotikų gaminimui“. Šiuo sprendimu reikalaujama taikyti baudžiamąją atsakomybę už visų kategorijų pirmtakus, jų nediferencijuojant. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 266 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą tik pirmos kategorijos prekursoriais, o atsakomybė už neteisėtą elgesį su antros ir trečios kategorijos pirmtakais (prekursoriais) įtvirtinta Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 65 straipsnio 3 dalyje. Kyla klausimas, ar teisinis reguliavimas Lietuvoje atitinka TVR? [Iš teksto, p. 271-272].