Valstybės sienų uždarymas pagal tarptautinę ir Europos Sąjungos teisę žmogaus teisių apsaugos požiūriu

LTŠio straipsnio tikslas – ištirti, ar hipotetinis Lietuvos sienų su Rusija ir Baltarusija uždarymas dėl su Rusijos agresija prieš Ukrainą susijusių grėsmių galėtų būti teisėtas pagal tarptautinę viešąją ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisę, daugiausia dėmesio skiriant klausimui, ar (ir kokiomis sąlygomis) jis galėtų atitikti žmogaus teisių apsaugos reikalavimus pagal Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – EŽTK) ir ES pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija). Taigi keliami uždaviniai išnagrinėti: 1) valstybės teisės kontroliuoti savo teritoriją turinį, šią teisę ribojančius veiksnius ir jos apimtį; 2) svarbius ES teisės reikalavimus, taikomus sienų uždarymui; 3) sienų uždarymo temai svarbius EŽTK reikalavimus; 4) iš tarptautinės viešosios teisės ir ES teisės kylančių reikalavimų valstybei santykį. Tyrimas atliekamas įprastiniais teisėtyros metodais. Nagrinėjamos temos aktualumą lemia geopolitinė situacija (Rusijos karas prieš Ukrainą, vykdomas panaudojant ir Baltarusijos teritoriją) ir dėl jos svarstomi bei priimami sprendimai, susiję su valstybės sienų uždarymu. Tema yra ištirta iš dalies. ES išorės sienų uždarymo teisėtumo klausimas mokslininkų darbuose buvo nagrinėtas pandemijos metu ES priėmus sprendimą uždaryti išorės sienas (Chetail, Marin), taip pat reaguojant į Baltijos valstybių ir Suomijos sprendimus riboti vizų išdavimą Rusijos piliečiams dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą (Bornemann, Ganty, Thym).Mokslininkai taip pat nagrinėjo bendresnius sienų uždarymo (Chetail), jo poveikio pabėgėlių teisėms (Long), vizų politikos (Mau), ES išorės sienų apsaugos (Mungianu) klausimus. Vis dėlto išlieka išsamesnės analizės, ypač atliekamos lyginant iš įvairių teisės sistemų kylančius reikalavimus, poreikis. Straipsnis originalus tuo, kad atliekama lyginamoji temai aktualių tarStraipsnis originalus tuo, kad atliekama lyginamoji temai aktualių tarptautinės viešosios teisės ir ES reikalavimų, ypač susijusių su žmogaus teisių apsauga, analizė ir vertinami Lietuvos teisės sistemai aktualiausi argumentai. [Iš teksto, p. 248-249].