Karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui: tarptautinis ir nacionalinis diskursas

LTLaikantis principo, kad niekas negali būti pripažintas kaltu ir nubaustas, jeigu nėra įstatymo, baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus dėl veikų, padarytų iki atsakomybės už šiuos nusikaltimus įtvirtinimo nacionalinėje teisėje, grindžiama veikos padarymo metu galiojusiomis visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis ar civilizuotų tautų pripažintais bendraisiais teisės principais. Siekiant tinkamai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už tarptautiniu mastu pripažintas nusikalstamas veikas tampa aktualūs šie aspektai: uždraustos veikos tarptautinėje teisėje buvimas; baudžiamojo įstatymo galiojimo laike ir erdvėje aspektai; įsakymo vykdymo kaip baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, bendrininkavimo klausimai, tam tikrais atvejais – kaltininkų imuniteto nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas; įrodinėjimo specifika ir bausmės individualizavimui turinčių reikšmės aplinkybių vertinimas; in absentia procesas. Straipsnis skirtas aptarti kai kuriuos iš jų išsamiau. [Iš teksto p. 200-201].