Atmosferos užterštumo poveikio sveikatai ekonominis įvertinimas : disertacija

LTDisertacijos tikslas - apskaičiuoti atmosferos užterštumo sukelto laikino nedarbingumo ekonominius nuostolius. Šie nuostoliai susideda iš dviejų dalių: gydymo sąnaudų ir nuostolių dėl neišėjimo į darbą. Nuostoliai apskaičiuojami dviem būdais: koreliacinės-regresinės analizės pagalba ir palyginant užterštą miestą su santykinai švarų atmosferos orą turinčiu miestu. Darbe pateikti penkių didžiausių Lietuvos miestų bendro laikino nedarbingumo, sukelto atmosferos užterštumo, apskaičiavimai. Skaičiavimai rodo, kad bendras laikinas nedarbingumas, sukeltas atmosferos užterštumo, yra apytiksliai vienodas tiek dirbančiųjų gamyboje, tiek negamybinėje sferoje. Atlikus laikino nedarbingumo dinamikos 1982-1988 m. analię, paaiškėjo, kad šiuo laikotarpiu penkiuose didžiuosiuose miestuose negalima konstatuoti nei laikino nedarbingumo, sukelto atmosferos užterštumo, didėjimo, nei jo mažėjimo. Siekiant apskaičiuoti atmosferos užterštumo sukeltą laikiną nedarbingumą, tikslinga rinkti informaciją apie laikiną nedarbingumą tiek teritoriniu, tiek šakiniu požiūriu. Norint sergamumo analizei panaudoti koreliacinę-regresinę analizę, būtina įrengti daugiau atmosferos užterštumą matuojančių stacionarių postų. Laikino nedarbingumo statistiką tikslinga papildyti informacija apie gyventojų migraciją.

ENThe aim of the dissertation is to calculate the economic loss of the temporary unemployment, resulting from pollution of atmosphere. The loss consists of two parts: medical costs and the loss, incurred due to employees not going to work. The loss is calculated in two ways: with the help of correlation – regression analysis and by comparing a polluted city with a city, having a relatively clean atmosphere. The study provides the calculations of the common temporary unemployment, resulting from pollution of atmosphere in the five biggest cities of Lithuania, which show that the common temporary unemployment, resulting from pollution of atmosphere is approximately equal both in the area of manufacturing and in the non-production area. Upon performing the analysis of the dynamics of temporary unemployment in 1982-1988, it was established that during the said period neither increase nor reduction of the temporary unemployment, resulting from pollution of atmosphere can be stated in the five largest cities. In order to calculate the temporary unemployment, resulting from pollution of atmosphere, it is viable to collect information on the temporary unemployment both in territorial and in branch-wise terms. In order to use the correlation – regression analysis for analysis of morbidity, it is necessary to implement a larger number of stations, measuring pollution of atmosphere. It is viable to supplement the statistics of temporary unemployment with the information on the migration of residents.