Ustawy i artykuły wojskowe Polski i Litwy do 1569 roku

• Lenkijos ir Lietuvos kariniai įstatymai bei artikulai iki 1569 metų
• Military laws and articles of Poland and Lithuania before 1569

LTSis straipsnis yra sutrumpinta plačios studijos, turinčios tokiu pat pavadinimu pasirodyti leidinyje Studia i Materiały do Historii Wojskowości, versija. Darbo objektas buvo specialūs karinės teisės šaltiniai: karalių ediktai, seimų įstatymai, kariniai nuostatai ir artikulai. Straipsnio tikslas - parodyti Lenkijos ir Lietuvos karinės teisės sąryšius iki 1569 m. Karinė teisė kaip atskiras teisės šaltinis Lenkijoje pasirodė XV a. I pusėje (1432 m. karaliaus ediktas). Pirmieji kariniai artikulai yra tik 1509 m. ir susiję su visuotiniu šaukimų. Samdytai kariuomenei seniausi artikulai yra 1521 m. Tai karaliaus Žygimanto I tam tikrai karo kampanijai skirti nuostatai, paskelbti artikulų forma. Svarbų vaidmenį karinių artikulų vystymuisi suvaidino Lenkijos etmonas Jonas Tarnovskis, XVI a. viduryje sukūręs keletą tokių artikulų rinkinių, kuriuos toliau plėtojo kiti karo vadai. Lietuvos karinė teisė formavosi vėliau nei Lenkijoje. Seniausias karo įstatymas čia buvo priimtas 1502 m., o kariniai artikulai - 1507 m. Pastarieji artikulai dvejais metais ankstesni nei lenkų kariniai artikulai. Tai buvo glausti, neturintys artikulų formos ir ženkliai besiskiriantys nuo tuometinės lenkų karinės teisės, artikulai. Karinės teisės vystymuisi Lietuvoje buvo reikšmingi LS (1529 m. ir 1566 m.), skirti žemės tarnybai (t. y. visuotiniam šaukimui). Specifinis 1535 m. karinių artikulų, karaliaus Žygimanto I paskelbtų Lietuvai tariamai 1534 m., vaidmuo. Tikriausiai šie artikulai buvo parengti J. Tarnovskio, o tvirtai galima kalbėti apie jo „bendraautorystę". Nepaisant to, Lietuvos Ponų tarybos šie artikulai buvo priimti ir patvirtinti Lenkijos karaliaus bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto.Jais vadovavosi taip pat Lietuvos, o ne Lenkijos kariuomenė. Įvertinus etmono Tarnovskio indėlį rengiant šiuos karinius artikulus bei didelį panašumą su vėlesniais lenkų kariniais artikulais, galima teigti, kad tai buvo tiek lietuvių, tiek lenkų kariniai artikulai. Iš vėlesnių reikia išskirti 1563 m. Lietuvos karo įstatymą, kuris, lyginant su I LS, buvo žingsnis į priekį. Šiame Statute nebuvo įvertinta lenkų įtaka (karinių dalykų atžvilgiu), o 1563 m. įstatymas tos įtakos buvimą įrodė. Šis reiškinys suintensyvėjo II LS. Iš 29 karinių šio Statuto straipsnių ne mažiau kaip 8 (apie 27%) perimti iš lenkų teisės. XVI a. vidurys - tai intensyvios karinių artikulų raidos abiejose valstybėse laikotarpis. Priminsiu, kad čia svarbus etmono Tarnovskio įnašas. Jis parengė „Etmono artikulus” (Artykuły hetmańskie) (iki 1557 m.) ir „Bajorų karo teisės procesą” (Porządek praw rycerskich wojennych) (1557 m.), kurie turėjo įtakos vėlesnei Lenkijos ir Lietuvos karinei teisei. Tuo metu atsirado šie samdytai kariuomenei skirti kariniai artikulai: lenkų kariuomenės Lietuvoje vado Florijono Zebrzydovskio (1561 m.), Lietuvos aukščiausiojo etmono Grigaliaus Chodkevičiaus (1562 m. ir apie 1566 mj, Žemaičių seniūno Jono Chodkevičiaus (1564 m.) ir lenkų kariuomenės Lietuvoje vado Stanislovo Ci- kovskio (1565 m.). Šių artikulų atsiradimas Lietuvoje buvo susijęs su Lenkijos ir Lietuvos karu prieš Maskvą dėl Livonijos.Tris šių artikulų rinkinius parengė vadai lietuviai. Reikia pabrėžti, kad rengiant pastaruosius artikulus, šiek tiek buvo remtasi lenkų kariniais artikulais. Tačiau ši įtaka nevyravo, o lietuviai pasinaudojo tiek savo patirtimi, tiek ir kitų pavyzdžiais. Kita vertus, negalima pamiršti kitos šios įtakos krypties, t. y. lietuvių karinių artikulų įtakos lenkų kariniams artikulams. Toks reiškinys, be abejonės, buvo, nors jis sunkiai apčiuopiamas ir tuo laikotarpiu buvo antraeilės svarbos dalykas. Lenkijos ir Lietuvos karinės teisės abipusė įtaka sustiprėjo XVI a. viduryje. Ją sąlygojo dvi veiksnių grupės: tai su artėjančia Lenkijos ir Lietuvos unija susijusios permainos Lietuvoje ir karinis lenkų bei lietuvių bendradarbiavimas Livonijos kare.

ENThis paper is an abbreviated version of a comprehensive study under the same title to be published in Studia I Materiały do Historii Wojskowości. The object of the research is sources, related to military law, such as royal edicts, diet statutes, military regulations and articles. The aim of the paper is to reveal the relationship between the military laws of Poland and Lithuania prior to 1569. Polish military law appeared as a separate branch of law in the first half of the 15th century (the royal edict of 1432). The first military laws, dealing with the general call-up, go back only to 1509; the laws, related to mercenaries, date back to 1521. The latter, published in the form of articles, were the regulations of King Sigismundus I for a particular military expedition. In the development of military articles the activity of the Polish hetman Jan Tarnowski was of major importance - in the middle of the 16th century he compiled several collections of such articles, which were further developed by other military officials. In Lithuania military law developed later than in Poland, the oldest law being adopted in 1502 and military articles - in 1507. The latter appeared two years earlier than the respective Polish articles. The Lithuanian articles were concise and not in the form, characteristic of the articles; they differed noticeably from the articles of the contemporary Polish law. The First and Second Lithuanian Statutes (1529,1566), dealing with land service, i.e., general call-up, were instrumental in the development of Lithuanian military law.Peculiar was the role of the military articles of 1535, issued by King Sigismundus for Lithuania allegedly in 1534. Most probably they were prepared by Tarnowski, at least his co-authorship does not raise any doubts. In spite of everything, these articles were accepted by the Council of Lithuanian Nobles and endorsed by the King of Poland and the Grand Duke of Lithuania Sigismundus. They were in force in the Lithuanian, and not the Polish, army. Taking into account hetman Tarnowski’s contribution to the preparation of these military articles and the numerous later similarities with their Polish counterparts, it could be stated that these articles were equally Lithuanian and Polish. Among the later laws the Lithuanian military law of 1563 should be singled out as a major breakthrough in comparison to the First Lithuanian Statute. In the Statute the Polish influence (in respect to military matters) was not acknowledged; the law of 1563 demonstrated the presence of that influence. That phenomenon was particularly evident in the Second Lithuanian Statute - of the 29 military articles of the Statute at least eight (ca. 27%) were taken over from Polish law.The middle of the 16th century was the period of intensive formation of military statutes in both countries. It should be borne in mind that an important role in that process was played by hetman Tarnowski. He produced Artykuły hetmańskie (Hetman Articles) (before 1557) and Porządek praw rycerskich wojennych (Progress of Nobleman's Military Law) (1557), which subsequently made an imprint on military law in Poland and Lithuania. Simultaneously there appeared several military articles for the mercenaries, i.e., those of Florian Zebrzydowski, commander of the Polish army in Lithuania (1561), of Gregor Chodkiewicz, chief hetman of Lithuania (1562 and ca. 1566), of Jan Chodkiewicz, elder of Samogitia (1564) and of Stanislaw Cikowski, commander of the Polish army in Lithuania (1565). The appearance of those articles was connected with the Livonian war of Poland and Lithuania against Moscow. Three collections of the articles were prepared by Lithuanian commanders. It is noteworthy that in their preparation some use was made of Polish articles. However, that influence was insignificant as the Lithuanians resorted to their own experience and other models. On the other hand, the opposite influence, that of Lithuanian military articles upon Polish ones cannot be ignored. That must have taken place, although its presence is difficult to establish and at that time it was of minor significance. Conditioned by several factors, reciprocal influence in the sphere of military law intensified in the mid-sixteenth century. The factors, conditioning the influences, were the changes connected with the approaching union of Poland and Lithuania and the military Polish-Lithuanian cooperation in the Livonian war.