Kariaunos vaidmuo kuriantis Lietuvos valstybei

LTKariaunos problematika yra vienas iš svarbiausių klausimų nagrinėjant valstybės susidarymo procesą. Kariauna neabejotinai buvo „išrasta” skirtingose vietose. Ir jeigu paseksime valstybių kūrimosi Europoje procesą, ši organizacija, kuria rėmėsi ir valdovai, mus sudomins. Reikia tik prisiminti kariaunos vaidmenį Merovingų laikais, ir paaiškėja, kodėl pirmosios mokslinės monografijos apie Mindaugą autorius, lenkų istorikas Julius Latkowskis pažymėjo, jog Lietuva buvo suvienyta „merovingiškai”. Jis, nuodugniai susipažinęs su XIII a. rašytiniais šaltiniais, plačiai aprašė Mindaugo iškilimą, jo kovą su žemių kunigaikščiais, karinius žygius į Rusijos, Lenkijos žemes bei Padauguvį. J. Latkowskis tiesiog „suinventorizavo” Mindaugo laikų įvykius. Lietuvių istoriografijoje pirmas išsamesnis darbas apie Mindaugo laikotarpį - Jono Totoraičio. Jis aprašė pirmuosius lietuvių susidūrimus su rusais XI-XII a., nurodė plėšikiškus lietuvių kariaunų žygius XII a. pabaigoje - XIII a pradžioje. Šitaip buvo suvoktas kariaunos mechanizmas susidarant valstybei. Anot kito to meto istoriko - Henryko Paszkiewicziaus, tuometinis kariaunų aktyvumas rodė valstybės egzistavimą [p. 475].

ENThe issue of soldiery is one of the crucial questions in the development of the state. This paper states that the concept of ‘military democracy’ was peculiar to Europe, where the process of allodification took place. Lithuania also belonged to this area and the period of military democracy started here in the early eleventh century. The stage of defensive military democracy lasted from the middle of the eleventh until the middle of the twelve century, when Lithuania went over to the offensive stage. In this study two main functions of soldiery - plunder and going on visits - are distinguished. 1. Plunder. In the thirteenth century the Lithuanians usually pillaged in the basin of the river Daugava. This activity was not yet centralized, as Lithuania was not organized as a state, it was only a confederation of lands. These areas were presided by some senior dukes, who in their turn might have their ‘own’ dukes (e.g., Žvelgaitis). The latter were sent with their military bands to plunder the neighbouring territories. The raids of these military formations also led to the conquest of other lands. 2. Going on visits (kieminejimas). Allusions to this custom are found by the name of pasėdis (sitting, being a guest) in the sources of the Grand Duchy of Lithuania in the late 14th and 15th centuries. This paper cites some sources, containing indirect hints about pasėdis in Mindaugas’ times. However, due to the absence of records, it would be difficult to state that at that time gifts and entertainment had become a form of tribute.