LT1812-ųjų II pusė, arba „prancūzmetis”, Lietuvoje yra įsimintinas dėl dviejų reikšmingų krašto visuomeninio-politinio gyvenimo permainų: Rusijos viešpatavimo pabaigos ir LDK valstybingumo atkūrimo vilčių, paskelbus laikinąją valdžią. Pastaroji permaina buvo pirmas realus Napoleono politinis sprendimas LDK atžvilgiu. Liepos 1 d. Napoleono įsaku įkurtai Lietuvos laikinosios vyriausybės komisijai teko tarpininko vaidmuo tarp prancūzų ir vietinės visuomenės. Ji buvo ne tik priemonė, su kurios pagalba prancūzai administravo kraštą, bet ir aukščiausia vietinės valdžios įstaiga, atstovavusi buvusios LDK visuomenei bei gynusį jos interesus. Šiame straipsnyje negalėsime pateikti išsamios Napoleono politikos Lietuvoje analizės, bet apsiribosime dviejų istoriografijoje mažai tyrinėtų klausimų aptarimu: kas yra laikinosios valdžios sistema ir kaip ją prancūzai pritaikė Lietuvoje? Kokiais kriterijais vadovautasi sudarant laikinąją vyriausybės komisiją? [p. 449].