LTAtsidavimas profesijai ir savo darbui neišvengiamai paliečia odontologo asmeninio gyvenimo kasdienybę. Tyrimo tikslas. Įvertinti, kokią įtaką profesija gali turėti odontologo šeimos gerovei. Metodika. Atlikta visų (N=2449) į Lietuvos Respublikos odontologų rūmų registrą įtrauktų gydytojų odontologų apklausa paštu. Atsako dažnis – 68,2 proc. Gauti duomenys išanalizuoti taikant daugiamatės logistinės regresijos metodą. Rezultatai. Dauguma odontologų nurodė, kad jiems sudėtinga suderinti darbą su šeimos gyvenimu: dėl ilgų darbo valandų negalima daugiau laiko skirti šeimai, nėra galimybės tinkamai realizuoti savo pomėgių, dėl įtampos darbe odontologai, grįžę namo, būna nervingi. Neigiama profesijos įtaka daugiausia buvo susijusi su ilgomis darbo valandomis, kurios darė neigiamą įtaką visoms odontologo šeimos gyvenimo sferoms. Išvados. Odontologo profesijos savitumai, ypač ilgos odontologo darbo valandos, darė neigiamą įtaką visoms šeimos gyvenimo sferoms. Nors odontologai, derindami darbą su šeimos gyvenimu, dažnai susidurdavo su sunkumais, jų šeimos gyvenimas buvo gana harmoningas. Studijos duomenimis, reikia ieškoti būdų, kaip sutrumpinti odontologų darbo laiką ir taip sumažinti neigiamą profesijos įtaką odontologo šeimos gerovei. Kitos priemonės, kurių odontologai gali imtis, norėdami sėkmingiau suderinti darbą ir šeimos gyvenimą, padėtų mokytis valdyti stresą, geriau organizuoti darbo laiką ir savo poilsį. Raktažodžiai: odontologija, profesinė įtaka, šeimos gerovė.
ENBackground and Objective. Work-related commitments unavoidably interfere with the dentist’s everyday life. Therefore, the objective of our study was to assess the impact that a dentist’s occupation might have on the family well-being. Material and Methods. The questionnaire was sent to all (N=2449) licensed dentists registered in the Lithuanian Dental Association (response rate, 68.2%). The data were analyzed by means of multiple logistic regression analysis. Results. Most dentists reported difficulties in reconciliation of their professional activities and family life, i.e., insufficient time to spend with a family, necessity to reduce family leisure activities, neglected duties to the family, limited time for hobbies, and work-related anxiety and nervousness at home. These hazardous occupational effects were mainly related to long working hours, which negatively affected all areas of family life. Conclusions. Occupational hazards, particularly long working hours of dental practitioners, had negative effects on all areas of the dentist’s family life. Although dentists frequently faced difficulties in reconciliation of their professional activities and their family interests, in general, they had quite a harmonious family life. The findings suggest that the focus should be on finding the ways to reduce working hours in order to facilitate the reconciliation of a successful dental practice and family life. Additionally, there might be other effective means, e.g., to cope with stress or to develop better working and leisure time management skills. Keywords: dentistry; occupational hazards; family well-being.