Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1733-1736 metų tarpuvaldžiu

LT1733 m. vasario 1 d. mirus Augustui II, prasidėjo tarpuvaldis. Jis daug kuo skyrėsi nuo anksčiau buvusių: susiklostė visiškai skirtinga situacija, turėjusi dideles pasekmes Respublikai. Šio tarpuvaldžio istorija yra dar nepakankamai atskleista ir todėl susilaukia vis daugiau istorikų dėmesio. Rusijos istorikas Vladimiras Gerjė, remdamasis Rusijos archyvuose saugomais dokumentais, aprašė tik 1733 m. įvykius. Jis atskleidė Rusijos diplomatų pastangas patraukti į Rusijos pusę Lietuvos didikus ir bajoriją, išnagrinėjo konvokacinio ir elekcinio seimų darbą, valdovų rinkimą bei rusų kariuomenės įsiveržimą į Respubliką. Darbo prieduose jis publikavo keliasdešimt rusų diplomatų dokumentų. Tai pats plačiausias darbas apie 1733 m. įvykius Lietuvoje. V. Gerjė priėjo išvadas, kad tarpuvaldžio metu Respublika neturėjo jėgų išsaugoti savarankiškumą ir pateko kaimyninių valstybių įtakon. Lenkų istorikas Klemensas Kanteckis, remdamasis Saksonijos ministrų - pasiuntinių pranešimais, aprašė kurfiursto šalininkų grupuotes Respublikoje ir apibūdino svarbiausius veikėjus, tarp jų ir Lietuvos atstovus. Kitas lenkų istorikas - Szymonas Askenazy - šio tarpuvaldžio įvykius Lietuvoje aptarė prabėgomis3. Vertingi ir publikuoti amžininkų prisiminimai. Marcinas Matuszewiczius savo atsiminimuose aprašė tarpuvaldžio įvykius ir kovas [p. 365].