Teisinis Vytauto karūnacijos ginčas

LTLietuvių istoriografijoje Vytauto karūnacijos klausimas jau daug kartų tyrinėtas bei aptartas. Tačiau išsamios studijos vis dar stinga, nes ne vienas minėtų darbų yra parašyti kaip proginiai straipsniai. Žinoma, negalima nepaminėti tikrai iškilių Lietuvos istorikų darbų, skirtų požalgirinės Lietuvos ir konkrečiai Vytauto karūnacijos klausimams. Lenkų istorikai taip pat tyrinėjo šias problemas; dėl vietos stokos galima paminėti tik keletą svarbesnių darbų. Vokiečių istoriografijoje karūnacijos klausimas tirtas kiek mažiau, bet negalime nepaminėti Josefo Pficnerio studijos, nepraradusios savo reikšmės ir dabar4. Kalbant apie teisinio karūnacijos ginčo istoriografiją, reikia pažymėti, kad ji tarsi ištirpsta bendrame karūnacijos bylos istoriografijos kontekste ir praktiškai yra netyrinėta. Išimtį sudaro lenkų istoriko Stanisławo Zacharowskio darbas „Studya z historji prawa kościelnego i polskiego” (Kraków, 1917). Šiame darbe išsamiai ištirta teisinio ginčo eiga, išspausdinti ir reikalingi šaltiniai. Šio straipsnio autoriaus tikslas buvo pažvelgti į šį teisinį konfliktą, atsekti jo kilmės priežastis ir prielaidas, chronologiškai apibrėžti, nustatyti darbų autorius, parodyti traktatų reikšmę ir įtaką karūnacijos eigai [p. 271].

ENIn the history of Lithuania the first half of the fifteenth century is known as the period in which the Grand Duke Vytautas declared his idea of the sovereign state of Lithuania by his intended coronation. That was proclaimed in Lutsk in January of 1929. The first stage of the preparations advanced without any attempts of the Polish political elite to prevent the coronation and dissuade Vytautas from the intention. That stage ended on September 29,1429, with the unsuccessful proposal for Vytautas to become king of Poland. This article deals with the legal conflict in the rights of the Pope and of the emperor to create and proclaim a kingdom. The conflict was made public on the initiative of the political group of Zbigniew Oleśnicki as a one more Polish attempt to dissuade Vytautas from coronation. Efforts were also made to involve Pope Martin, the Polish side expecting his assistance. In the course of the conflict five documents were created. The document of the Polish representatives - the professors of Krakow university - could be dated back to October - the first half of November of 1429. The letter of Jean Baptista Cigala, a counsellor of emperor Sigismundus, was written late in November or in early December. The first letter of the Viennese professors was dated December 31, 1429, and the second letters of Cigala and the Viennese were prepared in June of 1430. The Polish document was based on the thirteenth-century canon law, and Cigala and the Viennese doctors had recourse to Roman law, too. It should be noted that all these documents, written by Cigala and the professors from Vienna and Krakow were not theoretical treatises on the prerogatives of the emperor and the Pope to proclaim a kingdom, but a result of political orders, reflecting different opinions of different customers.