Valstybingumo pradžios problema vakarų Baltų teritorijose

LTŠiuolaikinė lietuviškoji valstybės susidarymo istoriografija neabejotinai tebėra veikiama išsamaus ir detalaus Vladimiro Pašutos darbo, skirto Lietuvos valstybės susidarymui1. Čia nurodomi ūkinio ir socialinio vystymosi dėsningumai, lemiantys valstybės susiformavimą. Jie traktuojami kaip svarbiausi elementai ieškant ankstyvųjų valstybingumo pradų. Socialinio-ekonominio visuomenės vystymosi studijos faktiškai buvo susiaurintos iki klasinės visuomenės atsiradimo, jos raidos ir organizavimosi j valstybines struktūras analizės. Ankstyvieji valstybiniai junginiai baltų teritorijose dažnai taip pat sutapatinami su egzistavusia klasine visuomene. Tai, kad minėti veiksniai valstybės atsiradimui svarbūs, neginčytina. Tačiau tiesa ir tai, kad iškėlimas vien tik jų ir valstybės užuomazgų sutapatinimas su klasinės visuomenės atsiradimu bei klasių tarpusavio konfliktais pačią valstybės pradų problemą nepagrįstai susiaurina. Teorinius valstybės formavimosi procesą nagrinėjančius darbus galima skirstyti į dvi pagrindines grupes. Vieną jų galima vadinti konfliktų teorija, kitą - integracijos. Visa ligšiolinė mūsų istoriografija, skirta valstybės formavimosi problemoms, kaip tik ir paremta beveik vien tik socialinių konfliktų svarbos šiai raidai analize. Tuo tarpu integracijos reikšmė buvo tarsi nepastebima. Žinoma, šių procesų analizė nėra jokia panacėja, aiškinant minėtą klausimą, tačiau gilesnis integracijos suvokimas valstybės užuomazgų paieškose tikrai pravartus [p. 233].

ENTheoretical works on the processes of state formation can be divided into two distinct groups, dealing mainly either with the conflict theory or with the theory of integration. Lithuanian historiography, devoted to the problems of state formation, is almost exclusively based on the analysis of the importance of social conflicts for these processes, and the aspect of integration is somehow ignored. Nevertheless, eliciting the place of integrative processes in the formation of statehood is of immense importance. In the case of Western Lithuania, processes, conditioned by external factors, seem to have been of major importance: international trade and the growth of manufacture as its aftermath, the political development of the neighbouring countries, etc. It was just Western Lithuania that experienced greater impact of the Scandinavian countries. Of all the Balts the Curonian tribes of Western Balts were the first to get into contact with Scandinavian Vikings. Nevertheless, it would be wrong (at least on the basis of the sources available at present) to assume that namely the geopolitical situation was the decisive factor in the early rise (already in the 8th and 9th centuries) of state structures in the area of Western Balts. Rimberto, Saxo Grammaticus, Adam of Bremen and Henry of Livonia give some information only about separate territorial unions of Western Balts in that period. However, there are no data indicating any centralized structure of political governing, let alone the existence of a Lithuanian state in the Viking Age.Piracy at sea, semi-professional trade, a significant stratum of military nobility - these were features peculiar only to Western Balts, esp. the Curonians, and not to any other Balts. It could be surmised that the formation of state structures on the eastern coast of the Baltic Sea proceeded also along the lines observed in the Scandinavian countries. Nevertheless these circumstances do not lead to the conclusion that in Western Lithuania the beginnings of statehood were more advanced or more clearly expressed than in the rest of the country. It can only be stated that in Western Lithuania these processes had their peculiarities, dependent on the external geographic factors of the area.