Miestų heraldika Abiejų Tautų Respublikos padalijimų metu

LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų heraldika buvo glaudžiai susijusi su miestų savivalda, kuri mūsų krašte pradėjo plisti XIV a. pabaigoje. Iki XVIII a. pabaigos Magdeburgo, rečiau Kulmo ir kitokias teises gavo apie 250 miestų ir miestelių. Savivaldūs miestai kūrė savas valdymo ir teismo institucijas, kurios, kaip teisiniai subjektai, pagal savivaldos teisę privalėjo turėti antspaudus su vienokia arba kitokia simbolika. Iš pradžių antspaudiniai simboliai į miestų herbus nepretendavo. Tik vėliau, veikiant riterijos ir kitų institucijų heraldikai, miestų antspaudiniai simboliai buvo pradėti heraldinti, jie imti vaizduoti skyduose, spalvinti. Pagaliau XVI a. viduryje atsirado pirmosios miestų herbinės privilegijos arba savivaldos teisių privilegijose specialiai herbams skirti straipsniai, kurie įteisino tiek naujus, tiek jau esamus herbus, nustatė jų naudojimą. Lietuvoje, kaip ir kituose Vakarų ir Vidurio Europos kraštuose, miestų herbai buvo aiškiai atskirti nuo žemių heraldikos. Juose vyravo viena, rečiau dvi ir daugiau figūrų. Taip sukurti herbai visiškai reprezentavo savivaldų miestą, buvo aiškūs, pilna to žodžio prasme skiriamieji ženklai [p. 219].

ENAfter the partitions of the Polish-Lithuanian Commonwealth Lithuanian town heraldry was re-designed for particular political purposes according to the laws of the Russian Empire. First of all, the field of nearly every coat of arms (except those of regency centres) was divided into two parts, and the state symbol - the double eagle - was placed in the upper partition. The introduction of the state symbol into the coat of arms had to signify the belonging of that particular town to the Russian Empire and the primacy of the state power, represented by governors(-general), over that of local selfgovernment. The majority of the historical town symbols were replaced by new ones, and in the late eighteenth century they were shifted down into the lower partition of the shield, i.e., below the state emblem. Finally, at the beginning of the twentieth century only those towns, which had the status of the province or district town, were recognized as self-governing. Thus in the territory of what is now Lithuania, of the 70 odd old towns there remained only eight: Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Raseiniai, Šiauliai, Trakai and Vilkmergė (now Ukmergė). The concept of their coats of arms changed, too - they were treated as the emblems of provinces and districts rather than those of towns. In other words, the towns lost their heraldry. The main purpose of these innovations was to oust the old legal and heraldic traditions from public life and by introducing new ones to intensify the policy of Russification in the occupied territories.