Litewskie kaznodziejstwo trybunalskie czasów stanisławowskich o miłości ojczyzną zgodzie i jedności obywatelów

LTTribunolo pamokslai buvo specifinė dvasinių proginių prakalbų rūšis. Jų atsiradimas ir vystymasis susiję su Lenkijos ir LDK Vyriausiųjų Tribunolų veikla. Tribunolo pamokslininkai tikriausiai ėmė pavyzdį iš tradicinių seimo pamokslų. Stanislovo Augusto valdymas buvo šio tipo prakalbų žydėjimo metas. O ryškiausiu šviečiamojo pilietinio Tribunolo pamokslo kūrėju reikia pripažinti garsiausią tos epochos pamokslininką Mykolą Pranciškų Karpavičių. Daugelį metų jis buvo susijęs su LDK Vyriausiuoju Tribunolu. M. Karpavičius yra daugybės pamokslų autorius. Jo iškalba buvo pavyzdys kitiems bažnyčios pamokslininkams tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Pastarieji aiškiai rėmėsi Prienų klebono kūryba. M. Karpavičius ir kiti pamokslininkai sakė kalbas Gardine ir Vilniuje Tribunolo inauguracijų ir posėdžių progomis, bažnytinių švenčių, buvusių Tribunolo posėdžių laikotarpiu bei kitų itin svarbių, viešų įvykių metu, kaip antai karaliaus varduvių ar jo karūnacijos metinių sukaktyse. Tribunolo pamoksluose atsispindėjo ir svarbūs politiniai įvykiai - Ketverių metų seimas bei Gegužės 3 d. Konstitucija. Stanislovo Augusto laikų Tribunolo pamokslai visų pirma buvo nukreipti į visapusių valstybės reformų ir tautos moralinio sanavimo problemas. Politinius reikalus Tribunolo pamokslininkai prezentavo pagal Evangeliją, nuosekliai siedami dvi temas - politinę ir pilietinę. Šie pamokslai taip pat reiškė ryžtingą prokarališką dvasininkijos poziciją. Savo pilietiškumu Tribunolo lietuviški pamokslai ryškiai pralenkia tradicines lenkų dvasininkų prakalbas. Pamokslai dažniausiai buvo dedikuojami Tribunolo maršalams, kurie paprastai buvo lietuvių politinio elito atstovai. Kalbėtojai dvasininkai noriai remdavosi lietuviška tradicija, taip pat Kunigaikštystės istorija, ką galima laikyti istorinio lietuviško identiteto jausmu.