Dwór litewski wielkiego księcia Aleksandra Jagiellończyka (1492-1506)

• Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaras (1492-1506)
• Court of the grand duke of Lithuania Alexander Jagiellończyk (1492-1506)

LTŠis mokslinis tyrimas yra skirtas Vyriausiojo senųjų aktų archyvo Varšuvoje Karalystės iždo archyve saugomų Aleksandro Jogailaičio laikų valdovo dvaro sąskaitų knygų analizei. Knygose, kurių signatūros 23, 25 ir 27, išliko 1498-1503 m. Aleksandro dvaro sąskaitos. Šias knygas vedė sekretorius Erazmas Ciolekas bei Lietuvos dvaro iždininkas Stanislovas Kovarskis bei Stanislovas Milanovskis. Tos knygos - tai seniausios išlikusios Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro sąskaitos. Lenkijos archyve jas paliko, matyt, S. Milanovskis, kuris po 1501 m. tapo Karalystės iždininku. Šios sąskaitos yra unikalus Lietuvos valdovo dvaro istorijos šaltinis. Didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaras atsirado 1492 m., kai jis ėmė valdyti LDK. Greičiausiai iš pradžių valdovas šalia savęs pasiliko dvariškius, kurie atvyko kartu su juo iš Lenkijos - dar kaip karalaičio dvaras. Todėl iš karto tarp dvariškių vyravo lenkai. Didžiojo kunigaikščio dvaras, kaip valdovą supanti aplinka, Lietuvoje buvo jau didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais. XV a. susiformavo gausios dvaro pareigybės: pataurininkis, Taikytojas, virtuvininkas, stalininkas, taurininkas, pakamarė, medžioklis, arklininkas, o šimtmečio pabaigoje - dvaro iždininkas ir ginklininkas. Valdovo maršalas buvo seniausia dvaro pareigybė Lietuvoje, egzistuojanti nuo XIV a. pabaigos. Valdant Aleksandrui tuo pat metu šalia didžiojo kunigaikščio buvo 6 maršalai. 1494 m. Aleksandras įkūrė naują valdytojo pareigybę - rūmų maršalo ir paskyrė į šią vietą Grigorą Astiką. Visų minėtų pareigybių sudėtis rodo, kad, valdant Aleksandrui, valdovo garbės svitą sudarė tik LDK gyventojai, be to, aukščiausias pareigybes užėmė Ponų tarybos elitui priklausiusių giminių atstovai.Kaip rodo LM išlikęs siuntimų sąrašas, Kazimiero Jogailaičio valdymo pabaigoje jo dvarą sudarė 350 asmenų. Tai buvo kilmingieji, kurie už tarnybą iš didžiojo kunigaikščio gaudavo dovanų. Aleksandro laikais dvaras išsiplėtė, o išlikusių sąskaitų dėka galime geriau susipažinti su jo funkcionavimu. Sąskaitų knygų turinį sudaro išlaidos samdomų dvariškių ir aptarnaujančio personalo išlaikymui bei algoms. Nustatyta, kad, be dignitorių, Lietuvos didžiojo kunigaikščio svitą sudarė dar ir dvariškiai, tarnaujantys dviejose vėliavose - lietuviškoje ir samdomoje. Lietuviams dvariškiams tai buvo garbinga žemės tarnyba, o samdomi dvariškiai, tik svetimšaliai, gaudavo algą - 3-5 florinus ketvirčiui nuo arklio. Lietuviai dvariškiai neišvardyti, bet 14921506 m. jų būta apie 180 (žr. I priedą). Tarp samdomų svetimšalių daugiausia buvo lenkų, čekų ir vengrų. Iki 1501 m. karjerą Lietuvoje pradėjo, vėliau tapę Lenkijos dignitoriais, vyskupas Erazmas Ciolekas, rūmų maršalas Jonas Rabštynskis, maršalas Stanislovas Jarockis, S. Milanovskis ir žinomi karo vadai Jonušas Vierčovskis ir Jokūbas Strusis. LDK viešpataujant taikai, nuolatos tarnavo 30 samdomų dvariškių, kurie su savo kareiviais sudarė 170 žirgų vėliavą. 1501-1502 m. samdinių skaičius buvo ženkliai padidintas ir išaugo iki 750 žirgų. Remiantis sąskaitomis nustatyta, kad, be Lietuvos didįjį kunigaikštį lydinčių dignitorių bei dvariškių dviejose vėliavose - lietuviškoje ir samdinių - kuriose tarnavo apie 700 asmenų, dar egzistavo ir gausus tarnybinis dvaras. Jame nuolat buvo 5-6 raštininkai, 6-9 dvarininkai, 10 orkestrantų, 4 dainininkų choras ir keletas kitų muzikų, 3 neūžaugos, 2 gydytojai - barzdaskutys ir vaistininkas. Be šių, didįjį kunigaikštį aptarnaudavo itin patikimi tarnai kambariniai ir pažai.Dvare taip pat dirbo amatininkai, siuvėjai, batsiuviai, balniai, ginklininkai (apie 10 asmenų) bei paprasti darbininkai. Arklidėse dirbo 25 arklininkai, tris medžioklinių šunų būrius prižiūrėjo 18 šunininkų, dar buvo virėjai, skalbėjai ir 12 tarnų. Asmeninę didžiojo kunigaikščio sargybą sudarė 6 lankininkai. Iš viso dvare dirbo 140 aptarnaujančiųjų. Taigi XVXVI a. sandūroje Lietuvos dvarą sudarė apie 1000 asmenų. Be valdovo dvaro, nuo 1495 m. susiformavo atskiras didžiosios kunigaikštienės Elenos dvaras. Jame prievaizdo, kanclerio, virtuvininko ir ekonomės pareigybes turėjo Lietuvos elitas. Tuo tarpu rūmininkėmis buvo panelės iš stačiatikiškų giminių. Šaltiniai mini keletą rūmininkų, rusų raštininką ir 2 dvariškius. Išlikusias rūmų sąskaitas vedė Ciolekas ir Milanovskis. Jie kasdienes išlaidas finansavo iš valdovo domeno pajamų, kurias surinkdavo raštininkai, iš miestų mokamų mokesčių ir iš didžiojo kunigaikščio valdas laikiusių ponų mokamų sumų. Deja, sąskaitos išsamiai jų nevardija. Rūmų išlaikymas kainavo apie 1 300 kapų grašių ketvirčiui, o pajamų būta 900-1 200 kapų grašių ketvirčiui. Todėl dvaro poreikiams nuolatos trūko pinigų, kurių reikėjo skolintis pas pirklius. Panašiai buvo ir po etmono Konstantino Ostrogiškio pralaimėjimo prie Viedrošos, kai skubiai organizuotos Polocko ir Smolensko gynybos išlaidas padengė pirkliai. Didesnes sumas pavyko surinkti tik 1500-1503 m. karo su Maskva metu. Dvaro, kuris 1501-1503 m. finansavo samdomą kariuomenę, sąskaitos rodo, kad sidabrinės mokestis ir didikų valdų apmokestinimas (jie sumokėjo 4000 kapų grašių) davė pagrindą samdomąją dvaro vėliavą padidinti iki 173 tarnybų su 1163 žirgais, taip pat atsikviesti Petro Čer- nino ir Jono Polako Kamkovskio vadovaujamus dalinius. Tų dalinių 38 kompanijose tarnavo iš viso 5952 pėstininkai ir 237 raiteliai. [...].

ENThis research deals with the analysis of the bookkeeping records of the court of Alexander Jagiellończyk, kept in the Principal Royal Archive of Ancient Acts in Warsaw. The books, bearing the signatures 23, 25 and 27, contain the accounts of Alexander’s court. They were kept by the secretary Erazm Ciołek and the treasurer of the Lithuanian court Stanisław Kowarski and Stanisław Milanowski. These books are the oldest accounts records of the court of the Grand Duchy of Lithuania. They were placed in the Polish archive probably by S. Milanowski, who became the treasurer of the realm after 1501. These accounts are a unique source of the history of the Lithuanian court. The court of the Grand Duke Alexander Jagiellończyk appeared in 1492, when he became ruler of the Grand Duchy of Lithuania. It is quite probable that at the beginning the sovereign kept the Polish courtiers, who arrived with him from Poland - no wonder that the Poles dominated at the court. The court of the grand duke as the establishment and retinue of a sovereign had already existed in the times of the Grand Duke Vytautas. In the 15th century there were numerous officials and servants attending the sovereign: a cupbearer, assistant cupbearer, carver, chef de cuisine, a steward, a gamekeeper, a groom, and at the end of the century - a court treasurer and an armourer. The court marshal was the oldest court official, going back to the late 14th century. The Grand Duke Alexander had six marshals and in 1494 he instituted one more official - the palace marshal, appointing Hrehory Oscik to that post. The composition of the posts in the household of the ruler shows that under Aleksander the retinue of the ruler consisted of the citizens of the Grand Duchy of Lithuania; besides, officers of the highest rank were the representatives of the families, belonging to the Council of the Nobles.According to the list of missions, recorded in the Lithuanian Metrica, there were 350 people at the court in the last years of Casimir Jagiellonczyk’s rule. They were the nobles, who used to receive gifts from the Grand Duke for their service. In Aleksanders’ times the court was expanded, and the extant accounts show the way it functioned. The accounts books show the expenses for the upkeep and salaries of the hired courtiers and the attending staff. In addition to the dignitaries the retinue of the Grand Duke of Lithuania also comprised the courtiers, serving in two court regiments: Lithuanian and hired. For Lithuanian courtiers it was an honourable land service, while the hired courtiers were only foreigners, receiving their quarterly salary of three to five florins per horse. Lithuanian courtiers were not indicated by name in the accounts, in 14921506 there must have been about 180 of them (see Appendix 1). Poles, Czechs and Hungarians predominated among the mercenaries. Before 1501 the bishop Erazm Ciołek, the palace marshal Jan Rabsztinski, marshal Stanislaw Jarocki, S. Milanowski, and prominent military leaders Janusz Wie- czorski and Jakób Strusi began their careers in Lithuania and later became Polish dignitaries. In peaceful times the Grand Duchy of Lithuania usually employed 30 hired courtiers, with their soldiers constituting a regiment with 170 horses. In 1501-1502 more mercenaries appeared and the number of horses increased up to 750.The accounts indicate that the retinue of the Grand Duke consisted of accompanying dignitaries and courtiers and Lithuanian and foreign formations of about 700 men in the two regiments. There were also many subsidiary services including five or six scribes, six to nine clergymen, an orchestra, a small choir and some other musicians, three lilliputians, two physicians - a barber and an apothecary. The grand duke was also attended by extremely trustworthy chamberlains and pages. At the court there were craftsmen - tailors, shoemakers, saddlers, armourers (about ten people) and ordinary unskilled labourers, too. About 25 people worked in the stables, 18 huntsmen were in charge of the packs of hounds, there were also some cooks, washers and twelve servants. The grand duke’s bodyguard consisted of six archers. The total number of the attending staff at the court was 140. All in all, in the late 15th and early 16th centuries the Lithuanian court numbered about 1,000 people. In addition to the ruler’s court a separate court of the Grand Duchess Elena appeared in the late 15th century. There the representatives of the Lithuanian nobility were engaged as stewards, chancellors, chefs de cuisine and housekeepers. Female attendants at court, however, were young ladies from Orthodox families. The sources also mention several other courtiers and a Russian scribe. Extant accounts were kept by Ciołek and Milanowski. They paid everyday expenses of the palace with the incomes, collected by the clerks from the domain of the duke, with the taxes, exacted from towns, and with the levies, imposed on the nobles for the duke’s estates, placed at their disposal. The accounts, however, were not detailed enough. The maintenance of the palace cost ca. 1,300 threescore groschen a quarter, while the incomes totalled only from 900 to 1,200 for the same period.