Turinčių mokymosi negalių ir protiškai atsilikusių vaikų intelekto struktūra : disertacija

LTŠio tyrimo tikslas – nustatyti bei analizuoti turinčių specifinių mokymosi negalių ir protiškai atsilikusių vaikų intelekto struktūros ypatybes, įvertinti galimybes panaudoti struktūrines charakteristikas raidos negalių diagnostikai bei korekcijai. [...] Tyrime dalyvavo 150 9-10 metų vaikų (turinčių mokymosi negalių dėl lingvistinių procesų sutrikimo, riboto intelekto, lengvai ir vidutiniškai protiškai atsilikę bei labai gerai besimokantys). Intelektiniams sugebėjimams bei struktūrai įvertinti buvo naudotos šios metodikos: Wechsler intelekto skalė vaikams (WISC), Raveno progresuojančios matricos, Bender vizualmotorinių sugebėjimų testas, objektų klasifikacija, Britiškosios sugebėjimų skalės. Darbe buvo analizuojamos vaikų bendrojo intelekto lygio bei struktūrinių intelekto charakteristikų, vaikų kalbinės raidos, neurologinio statuso bei kai kurių demografinių ir šeimos veiksnių sąsajos. Turintys raidos negalių ir labai gerai besimokantys vaikai skyrėsi pagal intelekto struktūrą: negalių turinčių vaikų aukščiausi buvo neverbalinio intelekto, o labai gerai besimokančių – verbalinio intelekto sugebėjimai. Geriau išvystyti erdviniai, vizualinės organizacijos ir silpniausiai – įgytų žinių, verbalinių sąvokų sugebėjimai būdingi mokymosi negalių turintiems, riboto intelekto ir protiškai atsilikusiems vaikams. [...] Kalbinė vaiko raida koreliavo su verbalinio (VQ) ir neverbalinio (PQ) intelekto skirtumu (p<0,05). Neurologinio pažeidimo indeksas, dvikalbystė, sutrikusi kalbos raida nėra susijusi su intelektinių sugebėjimų variabilumu. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENThis study aimed to identify and analyse the structure of intelligence of children with specific learning disabilities and mental retardation and assess the possibilities for the use of structural characteristics in the diagnostics and correction of developmental disabilities. 150 children aged 9-10 took part in the research (children with learning disability due to disorder of linguistic processes, borderline intelligence, mild and moderate mental retardation, as well as children with high achievements). The following methods were used: Wechsler Intelligence Scale for Children, Raven Progressive Matrices, Bender Visual Motor Gestalt test, object classification test, and the British ability scales. The work analysed the interrelations between the children’s level of general intelligence and the structural characteristics of intelligence, the language development, the neurological status and some of the demographic and family factors. Children with developmental disabilities and children with high achievement differed according to the structure of intelligence: children with disability scored the highest for non-verbal abilities, while children with high achievement scored the highest for verbal abilities. Children with learning disabilities, borderline intelligence and mental retardation had better-developed spatial and visual organisation abilities and less-developed acquired knowledge and verbal conceptualisation abilities. Language development was correlated with the difference in verbal and non-verbal intelligence (p<0.05). Neurological damage index, bilingualism, and delayed language development were not related to the variability of intellectual abilities.