Vidutinės būsimo gyvenimo trukmės kaip visuomenės kokybinės raidos indekso sociologinis pagrindimas ir analizė

LTŠis disertacinis tyrimas skirtas visuomenės sveikatos – fizinės, dvasinės ir socialinės analizei. Pagrindiniu analizės instrumentu pasirinkta vidutinė būsimo gyvenimo trukmė (GT), kadangi šį rodiklį tam tikros savybės išskiria iš kitų sociodemografinių rodiklių. Disertacijoje išsamiai analizuojamos GT rodiklio išskirtinės savybės, apžvelgiami daugelio šios srities tyrimų rezultatai, taikomos šiuolaikinės statistinės analizės galimybės, naujai susisteminama kitų autorių bei šio tyrimo medžiaga. Tyrimo objektas – GT ir jos raidos faktoriai: 1. Viso pasaulio šalyse; 2. 35 pasaulio šalyse, pasižyminčiose ilgiausia gyventojų GT; 3. Lietuvoje. Darbo tikslas – nustatyti GT kaip visuomenės kokybinės raidos indekso reikšmę bei, pasinaudojant GT analizės rezultatais, pagrįsti Lietuvos visuomenės kokybinės raidos gaires. Disertacijos pagrindinė išvada: GT rodiklis, nepaisant jo trūkumų, ribotumų, galėtų būti laikomas pagrindiniu visuomenės fizinės ir dvasinės sveikatos bei vienu iš pagrindinių visuomenės kokybinės raidos (gyvenimo lygio, kokybės, gerovės) indeksu bei įrankiu šiai raidai modeliuoti. Tai tikslesnis indeksas, lyginant su kitais indeksais, indeksų sistemomis ar sintetiniais indeksais. Jo suvokimas paprastesnis, jis yra priimtinesnis tiek specialistams, tiek apskritai visuomenei.

ENThe research focuses on the analysis of public health: physical, spiritual, and social. The research was conducted on the basis of life expectancy (LE) index since this measure distinguishes from other socio-demographic indicators. The paper explicitly analyses characteristics of this measure, reviews results of a number of surveys conducted on this regard, applies contemporary statistical analysis methods, and newly systemises materials of this research and works of other authors. The research analyses LE and factors for its development: 1) in all countries of the world; 2) in 35 countries known for the highest life expectancy index; and 3) in Lithuania. The purpose of the paper is to determine the value of life expectancy index as a measure of qualitative developments in society and ground the guidelines for qualitative developments in Lithuanian society based on the results of the research. The main conclusion of the thesis: despite shortages and limitations, life expectancy index could be considered as the main indicator of physical and spiritual health and one of the main indicators of qualitative developments (the level and the quality of live, wellbeing) in society; and it might be used as a tool for designing these developments. This measure is more precise compared to other indexes, index systems, or synthetic indexes. It is more easily understood and better accepted by both specialist and society in general.