Administracinis stilius ir jo sakinio ilgis

LTLietuvių ir kitų kalbų stilistikose gana skirtingai apibūdinama administracinio stiliaus vartojimo sfera. Dažniausiai nurodoma, kad šis stilius vartojamas oficialiųjų dalykinių santykių sferoje, t.y. akcentuojamas komunikacijos akto dalyvių bendravimo būdas (Pikčilingis, 1971, 107; Župerka, 199795), išvardijami šiuo stiliumi rašomi įvairių žanrų tekstai. Pastaruoju atveju pabrėžiama žanrinė administracinio stiliaus diferenciacija, jis apibūdinamas eliminuojant nelingvistinį funkcinių stilių skyrimo pagrindą. [...] Pagrindžiant statistinio tyrimo metodiką, svarbu atsižvelgti į tai, kokią įtaką administracinio stiliaus tekstams yra padaręs dar vienas nelingvistinis faktorius - laikas (plg. Crystal, Davy, 1969, 67-68). Administracinis stilius turi senas tradicijas, tačiau jį gana ilgai veikė kitos kalbos, o dėl to gerokai keitėsi šio stiliaus kalbos priemonės: "daugelis dokumentų rengiami pagal rusišką atitikmenų pavyzdį arba tiesiog verčiami iš jų, į lietuvių kalbą skverbėsi tam tikros rusų kalbos ypatybės - sąvokų ir terminų sistemos, juridinės ir kanceliarinės formulės, net sintaksinės konstrukcijos" (KKP, 1993, 6; žr. Kvašytė, 1996, 67). Dėl šių ir kitų priežasčių gana sunku atrinkti tekstus, tinkančius statistinei analizei. Pirmiausia nelengva nustatyti, kurių metų publikacijos šiam reikalui galėtų tikti. Tam tikslui buvo atliktas nedidelis eksperimentas. Kaip žinoma, svarbiausias kiekvienos valstybės juridinis dokumentas yra Konstitucija, todėl nutarta patyrinėti, kaip kito šio pagrindinio valstybės įstatymo kaip tam tikro teksto sintaksinė sandara. Iš Konstitucijų, aprobuotų Lietuvos valstybės nepriklausomybės metais, sovietiniais metais ir atkurtos nepriklausomybės metais, tradicine metodika buvo suformuotos trys sakinių imtys ir apdorotos statistiškai. [...] [p. 17, 21-22].

ENThe development of official style in Lithuanian philology has been given due attention despite the previous Russian language influence on it. In recent years the characteristic features of this style have been specified therefore it has become possible to regard it as an autonomous stylistic variety which could be analysed by statistical methods. The official style of the Lithuanian language is not homogeneous; it is represented by four sub-styles, which can be distinguished according to its usage spheres. The frequency and distribution of syntactic constructions are determined on the basis of a corpus consisting 12,000 sentences from four sub-styles of the official style. On average, sentences in Lithuanian official texts are rather long - 34.5 words (s = 38.2 words). The parameters of sentences depend upon the sub-styles, i. e. sentences in legal documents consist of 28.1 words (s = 31.7 words), in diplomacy - 32,1 words (s = 23,4 words), in particular documents - 39,8 words (s = 46.2 words), in normative documents - 37.2 words (s = 44.0 words). Research shows that medium length sentences, consisting of 18-30 words, are most frequently used (32.7%), though of rather frequent use are also long sentences consisting of more than 62 words (18.4%). Sentence length is determined by a sub-style, sentence type and other linguistic factors.