LT[...] Prancūzų ir lietuvių kalbų lyginimai rodo, kad dažnai vieną prancūzų kalbos žodį, žymintį platesnę, nediferencijuotą sąvoką (stambesnę denotatų klasę, "gentį") atitinka du arba keli žodžiai, kurių kiekvienas žymi siauresnę, diferencijuotą kitos kalbos atžvilgiu sąvoką (smulkesnę denotatų klasę, "rūši"). Vadinasi, verčiant i lietuvių kalbą susiduriama su žodžio reikšmės tikslinimu - konkretizacija. Konkretizacija gali būti sisteminė (sąlygojama abiejų kalbų sistemų skirtumų) ir kontekstinė. Atsižvelgiant ne tik į žodžio reikšmės branduolį, bet ir jo ekspresyvinį-emocinį atspalvį bei stilistinę charakteristiką skiriami trys konkretizacijos tipai [[aK, 1989, 248]: 1) Loginė-semantinė 2) Ekspresyvinė-emocinė 3) Funkcinė-stilistinė. [...] [p. 64].