Himanso projektas ir Latvija 1921 m

LTTautų Sąjungos Tarybos pirmininkas Polis Himansas (Belgijos užsienio reikalų ministras, Briuselio universiteto profesorius), tarpininkaudamas Lietuvos ir Lenkijos deryboms Briuselyje, 1921 m. gegužės 20 d. pateikė projektą Lietuvos - Lenkijos konfliktui sureguliuoti. Šis konfliktas ypač paaštrėjo po to, kai Lenkijos kariuomenė, vadovaujama L. Želigovskio, 1920 m. spalio mėn. užėmė Vilnių ir prasidėjo Vilniaus krašto aneksija. Himanso projekte Vilnių buvo numatyta perduoti Lietuvai, bet už tai ji turėjo padaryti Lenkijai didelių nuolaidų: paversti Lietuvą federacine valstybe, susidedančia iš savarankiškų Vilniaus ir Kauno kantonų, pasirašyti su Lenkija ekonominę bei karinę konvencijas ir apskritai užmegzti su ja glaudžius, artimus federacijai, ryšius. [...] Sovietinio laikotarpio Lietuvos istoriografijoje nemažai rašyta apie Sovietų Rusijos požiūrį į Himanso projektą, akcentuota, jog būtent ji padėjo Lietuvai nuo jo atsikratyti. Taip pat parodyta Lenkijos bei didžiųjų Vakarų Europos valstybių - Anglijos ir Prancūzijos - pozicija tuo klausimu. Tačiau taip ir liko neišaiškinta, kaip į Himanso projektą reagavo Latvija Lietuvos kaimynė, vienintelė, gimininga šalis ir panašios padėties valstybė. Šiame straipsnyje ir mėginsime tai padaryti, remdamiesi pirmiausia Latvijos centriniame valstybiniame istorijos archyve ir Lietuvos valstybiniame archyve saugomais dokumentais, taip pat ano meto spauda, atsiminimais [p. 21-22].