Lietuva - nepriklausoma respublika

LT[...] Abu sukilimai prieš carizmą ir 1831, ir 1863 m. baigėsi serija skaudžiausių represijų - caro administracijos aktais uždrausta spauda ir švietimas lotynišku-lietuvišku raidynu, lietuvių kalba mokyklose, knygas ir laikraščius teko spausdinti Rytų Prūsijoje, kur gyveno apie 200 000 vakarinių lietuvių ar Amerikoje, o knygnešiai, gaudomi žandarų ir tremiami į Sibirą, juos slaptai gabeno per sieną į Lietuvą. Nauja ekonominė sankloda, lietuvių sąjūdis pradėjo formuoti modernišką lietuvių visuomenę, daugiausia iš valstiečių ir smulkiųjų bajorų. [...] Engiamų tautų politinį aktyvumą sustiprino I pasaulinis karas. Jo pradžioje lietuvių politinės grupės pasisakė dar už autonomiją Rusijos sudėtyje, bet kaizerinei Vokietijai 1915 m. okupavus Lietuvą, Vilniaus lietuvių politinis centras suvokė galimybę atsikratyti Rusijos imperijos. Prasideda ir priešinimasis germanizacijai, rekvizicijoms. Viltis atkurti valstybinį vienetą stiprino politiniai įvykiai - pažadai atkurti Lenkijos valstybę, Vasario revoliucija Rusijoje, po Spalio ginkluoto perversmo 1917 m. lapkričio 15 d. paskelbta Rusijos tautų teisių deklaracija, pavergtų tautų apsisprendimo teisės pripažinimas, V. Vilsono "14 punktų", paskelbti 1918 m. sausio 8 d. ir turėję taip pat didžiulį poveikį Lietuvai. Lietuvių politiniai veikėjai karo metu atsisako Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės tradicijos, idėjos apie uniją su Lenkija ir formuluoja tikslą sukurti nepriklausomą Lietuvos valstybę lietuvių etnografinėse ribose. [...] [p. 89-90].